Prancūzai nebenori gyventi Paryžiuje
pixabay nuotr.

Panašu, jog metropolinės zonos prarado savo populiarumą. Keletas tyrimų patvirtina, kad dabar prancūzai ieško didesnės erdvės ir mieliau gyvena mažuose miesteliuose.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo paskutinio karantino, ankstesnis gyvenimo būdas ir daugelis senųjų įpročių grįžo, tačiau noras ištrūkti iš didžiųjų miestų, atrodo, išlieka. Nekilnojamojo turto kainos pradėjo šiek tiek niveliuotis, didžiuosiuose ir brangiausiuose miestuose jos sustojo augti arba net sumažėjo, tuo tarpu daugelyje vidutinio dydžio miestų būsto kainos įgauna augimo pagreitį.

Kompanijos „21 Century” užsakymu „Harris Interactive” atliktoje apklausoje 72% respondentų teigė, kad juos vilioja nedideli miesteliai, kuriuose gyvena mažiau nei 20 000 žmonių, o 68% iš jų sutiktų gyventi ir kaime.

Tik 27% prancūzų, dalyvavusių apklausoje, mato savo gyvenimą mieste, kuriame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Šį nuviliantį požiūrį vainikavo nuomonė apie gyvenimą sostinėje: 79% apklaustųjų teigė, kad jų netraukia Paryžiaus metropolinė zona. Tai patvirtina ir kitas tyrimas, kurį atliko PAP tarnyba.

Nuo 2019 iki 2021 metų užklausų, susijusių su nekilnojamuoju turtu Paryžiuje, skaičius sumažėjo 25,9%. Apskritai užklausų apie būstą megapoliuose (miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių) sumažėjo 23,3%. Susidomėjimas miestais, kuriuose gyvena nuo 100 iki 200 tūkstančių žmonių, sumažėjo 16,1%, o miestuose, kuriuose gyvena apie 50 tūkst. gyventojų - 6,8%. Tik mažuose miestuose ir kaimo vietovėse per tą patį laikotarpį užklausų dėl būsto skaičius padidėjo 21,9%.

2021 m. rugsėjo mėn. 63% paieškų sudarė namų paieškos užklausos, 37% - butų. namų paieškų užklausų buvo šiek tiek mažiau nei 2020 m. (68%), bet daugiau nei 2019 m. (59%). Apskritai PAP pažymi, kad rinka rimsta ir grįžta į ramesnę būseną: „tikras balansas, palyginti su beprotybe, kuri prasidėjo 2020 m. gegužę po pirmojo karantino”. Po 48,1% šuolio, įvykusio tarp 2019 ir 2020 m., būsto paieškos apimtys nuo 2020 iki 2021 m. sumažėjo 36,9%, o laikotarpiu nuo 2019 iki 2021 m. bendrai sumažėjo 6,5%.

Vis dėlto negalima teigti, kad didiesiems miestams viskas prarasta. „Century 21” tyrimo duomenimis, juos ypač mėgsta patys jauniausieji - dėl gyvenimo ritmo. 49% respondentų iki 35 metų amžiaus teigė, kad juos traukia miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, o vyresnių nei 50 metų amžiaus kategorijoje tokių buvo tik 12%. 42% respondentų kaip didmiesčių privalumą įvardino siūlomą kultūrinę veiklą, 38% - viešojo transporto prieinamumą. Tarp įvardintų didžiųjų miestų trūkumų pirmoje vietoje rikiuojasi triukšmas (53%), kuris ypatingai pastebimas tapo izoliacijos laikotarpiu, tarša (48%) bei didesnės pragyvenimo išlaidos (37%).

Šaltinis: prian.ru

 

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location