„Luminor”: 25 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai apsisprendę įsigyti būstą
Andrius Kvakšys (stop kadras iš pristatymo)

25 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai apsisprendę įsigyti būstą, o pradiniam įnašui greičiausiai iš Baltijos šalių sukaupia estai. Tokias išvadas galima padaryti iš „Luminor” banko atliktos apklausos duomenų.

Bankas „Luminor” Lietuvoje atliko klientų apklausą su tikslu išsiaiškinti, kokios nuotaikos ir nuomonės apie būsto rinką vyrauja mūsų šalyje šiuo metu. Panašias apklausas bankas atliko ir Estijoje bei Latvijoje. Lietuvoje buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 20 - 55 metų amžiaus gyventojų. Ši amžiaus grupė apklausai buvo pasirinkta todėl, kad tokio amžiaus žmonės yra potencialiai suinteresuoti būsto įsigijimu. Atliktos apklausos rezultatus aptarė „Luminor” banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Kaip pandemija pakeitė požiūrį į būsto įsigijimą?

Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad pandemija nepakeitė jų situacijos ir neturėjo įtakos tam, kad keistų gyvenamąją vietą. Jei iki pandemijos jie nuomojosi būstą, tai nuomojasi ir dabar, jei gyveno iki tol pas tėvus, tai gyvena ir dabar. 25 proc. respondentų atsakė, kad pandemijos metu nusprendė įsigyti būstą.

„Luminor” banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys sako, kad pandemija labai nepablogino žmonių finansinės situacijos. Jie vis dar turi pakankamai pinigų būstui įsigyti. „Greta galimybių atsirado ir poreikiai. Pandemija parodė, kad reikia didesnės erdvės, nes dirbame namuose, galbūt reikia atskiros erdvės, kurią galėtume skirti darbui. Matome didelį kainų kilimą sodybų segmente. Jei prieš porą metų už 14-15 tūkst. eurų buvo galima įsigyti medinį namuką netoli nuo Vilniaus, dabar tokio namuko kaina tikriausiai jau bus dviguba”.

Būsto situacija Lietuvoje

Jaunimas stebina

Standartiškai būsto paskolos ėmėjas būna ir šeimos kūrėjas, t.y. pradėjęs savo darbinę karjerą, kažkiek joje įsibėgėjęs, sukaupęs pinigų pradiniam įnašui, ir dažniausiai būsto poreikis ateina kartu su šeimos poreikiu. Atsiranda vaikai, atsiranda poreikis stabilumui, atsiranda poreikis ir būstui. Daugiau nei pusė žmonių, imančių būsto kreditą, yra amžiaus grupėje tarp 25 ir 34 metų. Kita amžiaus grupė, dažnai imanti būsto paskolą, yra tokia, kai jau reikia antro būsto, pirmasis keičiamas į erdvesnį, perkamas antras būstas laisvalaikiui arba perkamas būstas vaikams. Tai žmonės virš 40 metų amžiaus ir dar vyresni.

Anot „Luminor” atstovo, stebina tai, kad šeštadalis būsto kredito gavėjų yra jaunesni nei 25 metų. Tai yra pati darbinės karjeros pradžia. „Labai tikėtina, kad pradiniam įnašui pinigus duoda tėvai, o gal tiesiog pasisekė ir greitai gavo gerai apmokamą darbą, bet būsto poreikis atsiranda jau ir labai jauniems”.

Būstas = investicija?

„Tyrimo metu tikėjomės, kad didesnė dalis žmonių atsakys, kad mato būstą kaip investiciją. Iš tikrųjų vos trečdalis apklaustųjų taip mano. Jie būstą kaip investiciją mato keliais aspektais: nuomotis būstą yra brangiau nei turėti nuosavą, ateityje tikėtina būsto kainos augs, tai dabar įsigytas būstas ateityje atsipirks. Tikslingai į būstą investavo 8-9 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų”, pasakoja A. Kvakšys.

Pagrindinė priežastis, dėl ko Lietuvos gyventojai ryžtasi įsigyti būstą - stabilumo poreikis. Gyvendami nuomojamame būste jie suvokia, kad būsto savininkas bet kada gali paprašyti jų išsikraustyti. Be to, nuomojamo būsto nuomininkai negali persitvarkyti taip, kaip jiems galbūt norisi. Dalis būsto pirkėjų yra tiesiog pasiekę tam tikrą savarankiškumo lygį. Jie nebenori gyventi pas tėvus, taikstytis su kitais. „Jie nori patys savarankiškai kurti savo gerovę”.

Būsto paskola kaip įrankis gerovei kurti

A.Kvakšys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žmonės pereina į „sveiką santykį” su būsto paskola. „ Jei prieš 15-20 metų būsto paskola atrodė kaip baisiausias įsipareigojimas, tai šiandien kredito gavėjas supranta, abi būsto kredito sutarties šalys yra suinteresuotos, kad žmogus paskolą atiduotų ir bankas tikrai nesiekia jo mesti iš namų. <...> Šiandien paskola yra naudojama kaip įrankis gerovei šiandien”. „Luminor” banko būsto kredito produkto vadovo teigimu, šiandien žmonės pragmatiškai įvertina savo galimybes ir ateities perspektyvas ir supranta, kad būsto paskola nepririša jų visam gyvenimui. Būsto paskolą imantys žmonės supranta, kad „jei man nepasiseks, prarasiu darbą ir pajamas ir visgi negalėsiu atiduoti paskolos, niekas per daug nepasikeis ir kaip dabar nuomoju būstą, taip ir tada nuomosiu – parduosiu butą, grąžinsiu paskolą ir toliau tęsiu tą gyvenimą, kurį turiu dabar”.

Apie pusė būstų Lietuvoje vis dar nuperkama be paskolos. Ši tendencija nesikeičiau jau daugybę metų. Kita vertus, žmonės pradėjo uždirbti daugiau tiek Lietuvoje, tiek būnant Lietuvoje ir dirbant kitoje užsienio šalyje esančioje įmonėje. Tai stipriai pakėlė pajamų lygį bei galimybes kažką įsigyti.

Šiandien būsto paskola nėra baisi ir dėl mėnesinės įmokos ir gaunamų pajamų santykio. Anot A.Kvakšio, vidutinės namų ūkio pajamos yra 1700-1800 eurų per mėnesį, paskolos suma apie 80 tūkst. eurų, o mėnesinė paskolos įmoka – 300-320 eurų, kas sudaro 17-20 procentų mėnesinių namų ūkio pajamų. “Žmonės gali tokią sumą skirti būsto paskolai. Nuomai tektų išleisti gerokai daugiau”.

Banko atstovo teigimu, dalykas, kurį dažnai užmirštame, tačiau kurį privalome įsivertinti, yra tai, kad šiandien mes gyvename rekordiškai žemų palūkanų laikais. „Normalios palūkanos yra ties 5 procentais, tuo tarpu dabar dažnai nesiekia ir 2 procentų. Kada tai baigsis, niekas negali pasakyti, nes nėra žinoma, kokie ekonominiai įvykiai mūsų laukia ateityje. Tačiau vertinant racionaliai, reikėtų pažiūrėti, kas būtų, jei palūkanos būtų 5 procentai, ir tiesiog susivokti, ar tai vis dar priimtina, ar reikėtų labiau stabilizuoti savo pajamas”.

Pradiniam įnašui greičiausiai sukaupia estai

A.Kvakšio teigimu, gyvename pakankamai gerai, tad pradiniam įnašui sukaupti paprastai užtenka 4-5 metų.

Dalis apklaustųjų atsakė, kad jiems kaupti pradinio įnašo nereikėjo, nes reikalingą sumą gavo iš kažkur kitur: davė tėvai, pardavė jau turėtą turtą ir pan., kita dalis atsakė, kad pataupyti reikėjo. Estijoje 45 proc. respondentų atsakė, kad turėjo pinigų pradiniam įnašui, Lietuvoje tokių buvo 33 proc. Latvijoje panašiai kaip Lietuvoje – trečdaliui taupyti nereikėjo, likusiems teko pradiniam įnašui taupyti.

Lietuvoje penktadaliui (20 proc.) respondentų prireikė bent 5 metų, kad sukauptų pradiniam įnašui reikalingą sumą, Estijoje ir Latvijoje taip atsakė panašiai - apie 12-15 proc. Greičiausiai pradiniam įnašui sukaupia estai. Tai koreliuoja su vidutinėmis pajamomis. Estijoje jos yra didžiausios.

Ko gailisi jau įsigiję būstą?

40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad jei tektų dar kartą pirkti būstą, nieko nekeistų. Vadinasi, jų pirminis pasirinkimas buvo geras. Šeštadalis atsakė, kad atidžiau apžiūrėtų kaimynystę, infrastruktūrą, aplinką ir pan.

A.Kvakšys pabrėžia, kad perkant būstą, ypatingai, jei jis dar nėra pastatyas, labai svarbu įsivertinti aplinką, to rajono viziją, nes gali būti, kad dabar perki butą name, esančiame viduryje laukų, bet bendrasis miesto planas sako, kad ateityje čia bus daugiabučių rajonas. „Nereikėtų pirkti vaizdo pro langą, kai perki viziją”.

„Nereikėtų pirkti emocijos. Ji labai nepastovi. Reikėtų labai pragmatiškai pasižiūrėti, kas yra aplinkui. Kiek išvystyta infrastruktūra, ar nereikės dirbti taksistu vežiojant vaikus, ar arti mokyklos, gydymo įstaigos, viešojo transporto stotelės. Tai yra dalykai, kurie užtikrintų kiekvieno šeimos nario nepriklausomybę ir tai, kad nereikės visą laiką po miestą judėti automobiliu”, - savo įžvalgomis dalinasi A. Kvakšys.

Apklausoje dalyvavę žmonės taip pat minėjo, kad „įsivertinčiau būsto teisinį statusą”. 

„Vilniuje turime gana nemažai gyvenamojo nekilnojamojo turto, butų, kurie neturi buto statuso. Tai būna kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos, rekreacijos vietos ir pan. Viskas kaip ir teisėta, bet tokio turto savininkai susiduria su tam tikromis rizikomis: toks turtas gali būti kitaip apmokestinamas, jiems taikomi kitokie reikalavimai dėl triukšmo, žaliųjų erdvių ir kt. Statuso ar paskirties keitimas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas ir tam reikia visų daugiabučio gyventojų bendro sutarimo. Šiai dienai negyvenamosios paskirties būstai žmonėms jau nėra priimtina, paklausa viską keičia”.

Lietuva, Latvija, Estija: panašumai ir skirtumai

Banko atlikta apklausa parodė, kad visose trijose Baltijos šalyse situacija rinkoje yra labai panaši. Rinkos auga, daugėja ir išduodamų būsto paskolų. Intensyviai auga ir paskolos suma. Lietuvoje per metus ji išaugo apie 20 proc. A.Kvakšys tam nurodo kelias priežastis: “Pirma, pradėjome geriau gyventi. Antra, žmonės keliasi į erdvesnius būstus, tad natūralu, kad jis ir kainuoja daugiau”.

Lietuvoje yra gana ryškūs skirtumai dar didžiųjų miestų ir regionų. Latvijoje ir Estijoje to nėra, nes ten yra tik po vieną didelį miestą. Lietuvoje turime tolygesnį pasiskirstymą.

Lietuvoje yra tolygesnis pasiskirstymas ir pagal tai, kam yra skirta būsto paskola. „Nėra taip, kad visi pultų ir pirktų tik naujos statybos butus. Šiek tiek daugiau nei trečdalis būsto pirkėjų keliasi į naujos statybos butą, kitas trečdalis – į senos statybos butą, o likęs trečdalis – į namus. Tai yra gana sveikas ir protingas pasiskirstymas”. A. Kvakšio nuomone, tai taip pat palaiko ir kainas visuose segmentuose. Šiandieninėje rinkoje nėra taip, kad augtų tik naujų butų arba tik namų kainos.

Lyginant kainas pajūryje esančio gyvenamojo nekilnojamojo turto, kainos Lietuvoje yra gerokai aukštesnės. A. Kvakšys išskiria tam kelias priežastis. „Turime nedidelį pajūrio ruožą palyginus su Latvija. Mūsų pajūris yra gana gerai išvystytas. Latvijoje yra labai daug laukinio pajūrio, kas yra savotiškai žavu, bet infrastruktūros prasme, tai yra trūkumas. Lietuvos pajūryje yra daugiau laisvalaikiui ir poilsiui skirti būstai”.

Straipsnio autorė: Agnė Tamulionytė, remiantis „Luminor” apklausos pristatymu

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location