Lietuvos bankas apie būsto draudimą

Ketvirtadienis, 08 liepos 2021

Lietuvos banko nuomone, būstas Lietuvoje nėra pakankamai apdraustas. Šiai dienai būsto draudimu apdrausta apie 53 proc. privačių namų ir apie 33 proc. - butų daugiabučiuose. Tai nėra blogas rodiklis, tačiau, pasak Dariaus Andriukaičio, Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiojo teisininko, jis galėtų būti ir geresnis.

Būsto draudimo sutartis

Būsto draudimas skirtas apdrausti patį nekilnojamąjį turtą, namą ar butą, kuriame gyvename. Kartu galima apdrausti turtą, esantį būste, bei savininko civilinę atsakomybę. Šiuos draudimus galima įsigyti kaip vieną paketą arba pasirinkti pagal savo poreikius.

Sudarant draudimo sutartį yra pasirašomi tokie dokumentai:

  • Draudimo liudijimas (polisas), kuriame nurodomos individualios sutarties sąlygos;
  • Standartinės sąlygos, nurodomos draudimo taisyklėse;
  • Pagrindinės informacijos dokumentas (PID) - sutrumpintas svarbiausių sutarties sąlygų sąvadas. Šis dokumentas yra vieno standarto visose draudimo bendrovėse, todėl pagal jį paprasta palyginti skirtingų draudimo bendrovių pasiūlymus ir pasirinkti tą bendrovę, kurios siūlomos draudimo sąlygos yra palankiausios.

D.Andriukaitis pabrėžia, kad svarbu susipažinti su informacija, pateikiama šiuose draudimo dokumentuose. Ypatingai svarbu išsiaiškinti nedraudiminius atvejus, kai draudimo išmoka nepriklausytų, nes draudimo bendrovė neprisiima rizikos dėl galimų nuostolių. Lietuvos banko specialistas sako, kad pravartu susipažinti ir su tais atvejais, kada draudimo kompanija turi teisę nemokėti ar sumažinti draudimo išmoką. Taip būna draudiminiais atvejais, kai įprastai bendrovė privalėtų išmokėti draudimo išmoką, tačiau dėl kliento netinkamų veiksmų ji įgyja teisę to nedaryti. Tokie atvejai galėtų būti neužrakintos namų durys, neįjungta signalizacija, būsto nepriežiūra ir pan.

Svarbu žinoti ir savo, kaip draudėjo, pareigas tiek įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek viso sutarties galiojimo laikotarpiu. Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis teisininkas D. Andriukaitis ragina nedelsti kreiptis į draudiką nutikus įvykiui.

Sudarant draudimo sutartį reikia gerai apgalvoti ir pasvarstyti, kokios apsaugos reikia. Dažniausiai būstą žmonės draudžia dėl to, kad tą būstą pirko su paskola ir bankas reikalauja, kad jis būtų apdraustas. Tokiais atvejais būna pasirenkama minimali apsauga, draudžianti dažniausiai tik „plikas sienas ir stogą”. Turint tokią būsto draudimo sutartį, išmoka priklausytų tik tokiu atveju, jei nukentėtų namo stogas ar sienos, jei namas sugriūtų, tačiau už viduje buvusius daiktus ar inžinerines sistemas išmoka nepriklausytų. D.Andriukaitis sako, jos svarbu įsivertinti, ar tikrai užtenka minimalios apsaugos.

Šiuo metu rinkoje veikia nemažai draudimo bendrovių, siūlančių įvairių apimčių būsto draudimą. Klientas gali kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę ir su ja išsiaiškinti jos siūlomas sąlygas ir kliento poreikius, arba gali kreiptis į draudimo tarpininką, kuris taip pat pakonsultuos ir padės išsirinkti labiausiai poreikius atitinkantį būsto draudimo variantą.

Esminiai sutarties punktai

Pasirašant draudimo sutartį, svarbu patikrinti esminius sutarties punktus:

  • Draudimo suma - ar ji daugmaž atitinka apdraudžiamo turto vertę. Jei draudimo suma ir apdrausto turto vertė neatitinka, taikoma proporcinio draudimo taisyklė ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka gali būti mažinama atitinkama proporcija.
  • Būsto ar kito turto duomenys - ar sutartyje nurodytas teisingas būsto adresas, plotas, priklausiniai, paskirtis, pastatymo metai ir pan. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas žiūrės į faktinę informaciją ir pagal tai vertins žalą ir nustatys išmokos dydį.
  • Registracija NT registre - draudžiamas objektas turi būti užregistruotas NT registre ir turi būti baigtas statyti. Nebaigtos statybos objektus draudimo bendrovės draudžia tik nuo tam tikrų rizikų, o pilnos apimties apsaugą gali pasiūlyti tik 100 proc. baigtam ir užregistruotam nekilnojamojo turto objektui.
  • Kiti savininkai - draudimo išmoka yra skirta padengti patirtiems nuostoliams ir yra išmokama apdrausto turto savininkui. Praktikoje dažnai pasitaiko ginčų, kai yra keli nekilnojamojo turto savininkai, visi jie patyrė nuostolius, o turtą apdraudęs buvo tik vienas. Sudarant būsto draudimo sutartį Lietuvos banko teisininkas D.Andriukaitis pataria atskleisti informaciją apie kitus būsto savininkus. Taip draudimo bendrovės atstovas galės pasiūlyti tinkamiausią apsaugos variantą, kad būtų išvengta ginčų tiek su kitais objekto savininkais, tiek su pačia draudimo bendrove.
  • Įsigijimo dokumentai - prasminga saugoti ar kitaip užfiksuoti kilnojamojo turto, ypač brangesnio, įsigijimo dokumentus ar bent jau nufotografuoti patį turtą. Tai pasitarnautų kaip įrodymas, kad įvykio metu tokį daiktą turėjote.

Kas dar svarbu?

D.Andriukaitis ragina sudarius būsto draudimo sutartį neatsipalaiduoti. „Turėtumėte elgtis taip, kaip kad neturėtumėte jos. Jei įprastai išeidami iš namų užrakinate duris, tai ir apsidraudę tai turite daryti. Jei matote, kad elektros laidas kibirkščiuoja, įprastai kviečiate meistrą, kad jį sutvarkytų, tai ir turint būsto draudimą reikia elgtis taip pat”. Apdraustu turtu reikia rūpintis ir jį prižiūrėti. Jei įvykus draudžiamajam įvykiui paaiškės, kad turtu nebuvo tinkamai rūpinamasi ir dėl to ir įvyko draudžiamasis įvykis, draudimo bendrovė turės pagrindą atsisakyti mokėti išmoką.

Jei būsto draudimo sutartis yra sudaryta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, Lietuvos banko specialistas rekomenduoja bent kartą metuose, mokant periodinę įmoką, pasitikrinti, ar draudimo suma ir kitos sutarties sąlygos vis dar atitinka jūsų lūkesčius ir poreikius.

D.Andriukaitis pasakoja, kad pasitaiko, jog žmonės, drausdami būstą, nurodo neteisingą informaciją, pvz., nurodo, kad tame būste nuolat gyvenama, nors iš tiesų taip nėra. Įvykus įvykiui draudimo bendrovė vertins faktą. Gali būti nuspręsta, kad klientas nesilaikė sutartyje nurodytos sąlygos - tame name nuolat negyveno, dėl to padidėjo objekto rizika, ir išmoka nebus mokama.

Nutikus įvykiui svarbu užfiksuoti situaciją ir pasekmes. Tinkamai administruoti įvykį ir įvertinti patirtą žalą draudimo bendrovei padės nuotraukos, vaizdo įrašai, išsaugotas apgadintas turtas.

Jei turėdami būsto draudimo sutartį nusprendėte, kad tokia apsauga jums nebereikalinga, ar galbūt būstą pardavėte, draudimo sutartis savaime nenutrūksta. Svarbu raštu kreiptis į draudimo bendrovę su prašymu nutraukti sutartį.