Kaip neprarasti rankpinigių

Pirmadienis, 31 gegužės 2021

LR Civilinio kodekso 6.98 str. 1 dalyje yra įtvirtinta, jog rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Paprasčiau tariant, rankpinigiai - suma pinigų, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui kaip garantą ir pasižadėjimą pirkti pardavėjo parduodamą turtą. Savo ruožtu pardavėjas, gavęs rankpinigius iš pirkėjo, įsipareigoja neparduoti turto kitam suinteresuotam asmeniui. Rankpinigiai įskaičiuojami į galutinę mokėtiną sumą.

Civilinis kodeksas taip pat reikalauja, kad rankpinigių davimo faktas būtų įtvirtintas raštiškai. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Perkant nekilnojamąjį turtą paprastai yra pasirašoma preliminari ar rezervacinė sutartis, kurioje ir yra aprašytos visos sąlygos. Jei rankpinigių davėjas nevykdo sutarties, jie atitenka pardavėjui. Jei sutarties sąlygų nevykdo rankpinigius gavęs asmuo, jis privalo grąžinti dvigubo dydžio rankpinigių sumą.

Kada pirkėjas gali prarasti jau sumokėtus rankpinigius? Pirkėjas sumokėtus rankpinigių gali neatgauti, jei nevykdo su pardavėju pasirašytos sutarties sąlygų. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, kartais nuo pirkėjo net ir nepriklausančių.

Vienas iš atvejų, kai pirkėjas gali prarasti sumokėtus rankpinigius, - jei bankas nesuteikia reikalingo dydžio paskolos būstui pirkti. Taip gali nutikti, jei pirkėjai neteisingai susidėlioja būsto paieškos ir pirkimo proceso etapus. Tiek nekilnojamojo turto, tiek finansų specialistai pataria pirmiausia išsiaiškinti savo finansines galimybes ir pagal tai rinktis būstą, o ne pirma išsirinkti butą ar namą ir tik tada ieškoti banko, kuris suteiks reikalingo dydžio paskolą. Nenorėdami prarasti rasto savo svajonių būsto, pirkėjai sumoka pardavėjui rankpinigius, kad būtų tikri, kad pardavėjas neparduos jų nusižiūrėto turto kitiems. Tačiau negavę reikiamo dydžio paskolos, patys pirkėjai negali vykdyti sutarties sąlygų, t.y. sudaryti notarinės sutarties ir sumokėti pardavėjui už jo parduodamą turtą, tad pagal Civilinį kodeksą, sumokėti rankpinigiai lieka pardavėjui.

Kaip to išvengti? Nebijoti konsultuotis su specialistais, kredito įstaigos konsultantais ir būsto paieškas pradėti būtent nuo pokalbio su jais. Išsiaiškinkite ne tik, kokio dydžio paskolą galite gauti, bet ir kokios kitos sąlygos bus įtrauktos į kredito sutartį ir kokius reikalavimus būstui turi bankas.

Kitas atvejis, kai pirkėjai gali prarasti rankpinigius - jei nesilaiko sutartyje nurodytų terminų. Paliekant rankpinigius turi būti aptartos ir raštu užfiksuotos visos sąlygos ir terminai dėl galutinės sutarties pasirašymo ir likusios sumos sumokėjimo. Jei pirkėjas nesilaiko sutartų terminų, pardavėjas turi teisę rankpinigius pasilikti, o turto nebeparduoti šiam pirkėjui.

Kodėl taip gali nutikti? Vėlgi dėl neteisingai susidėlioto proceso. Jei būstas bus perkamas su būsto paskola, notarinės sutarties pasirašymui numatykite bent porą mėnesių, nes procesai banke užtrunka. Jei būstas bus perkamas be banko finansavimo, terminas gali būti ir trumpesnis. Svarbu teisingai įvertinti situaciją ir iki notarinės sutarties pasirašymo reikalingus atlikti darbus. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procesas yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pradžių, ir jo metu gali iškilti įvairiausių iš anksto nenumatytų situacijų. Jei matote, kad nepavyks laikytis sutartyje numatytų terminų, kaip galima skubiau apie tai informuokite pardavėją ir bandykite susitarti dėl terminų pratęsimo. Dažnai pardavėjai geranoriškai sutinka pakeisti pirmines sutarties sąlygas, svarbiausia - savalaikė komunikacija.

Trečias būdas prarasti rankpinigius - paprasčiausiai persigalvoti ir tiesiog atsisakyti pirkti objektą. Galbūt radote jums labiau tinkamą būstą ar pasikeitė jūsų situacija ir artimiausiu metu nebeketinate pirkti nekilnojamojo turto. LR Civilinis kodeksas nustato, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai.

Tad priimdami galutinį sprendimą, apsvarstykite visus „už” ir „prieš”, teisingai įvertinkite savo finansines galimybes ir galimybę laiku įvykdyti įsipareigojimus.