Prasidedant trečiajam mokslo metų mėnesiui, dalis studentų, atsikandę triukšmingo studentiško gyvenimo universitetų bendrabučiuose, ieško, kur Vilniuje išsinuomoti butą ar kambarį. Visgi galiausiai daugumą nuo šios minties atbaido itin pakilusios nuomos kainos, mat retas žino, kad nuomai išleistas sumas gali atgauti.
Kam priklauso kompensacija?
Pasak Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistų, į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gali pretenduoti gyventojai ir jų šeimos, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, bet neturi nuosavo būsto arba jų būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis nuosavo būsto plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų (arba 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra neįgalusis).
Taip pat norinčiųjų gauti būsto nuomos kompensaciją deklaruotos pajamos ir turtas turėtų neviršyti nustatytų dydžių:
„Šiuo metu norinčio gauti kompensaciją studento grynosios metinės pajamos už praėjusius metus neturėtų viršyti 9 tūkst. 144 eurų, o jo turimas turtas neturėtų būti didesnis nei 13 tūkst. 671 eurų. Tačiau tikėtina, kad kitais metais Vyriausybės remiamas pajamų dydis gali padidėti, tad kompensacijas galės gauti ir didesnes pajamas gaunantys studentai.
Nuomos kompensacijas skiriame iki metų pabaigos, o kitais metais, kai jau būna pateikiamos naujos pajamų ir turto deklaracijos, šias deklaracijas tikriname ir iš naujo nustatinėjame teisę į kompensacijas. Jei žmogus vis dar turi teisę į jas, pratęsiame kompensacijų mokėjimą“, – aiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr. specialistas Edvin Bogdiun.
Dėl šios priežasties kompensacijas norintys gauti studentai privalo kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jei studento pajamos per metus padidėjo iki neberemiamo dydžio arba jis įsigijo nuosavo nekilnojamojo turto, kompensacija jam nebeskiriama.
Tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai ramina, kad tėvų studentams teikiama parama – pavyzdžiui, pervedami 100 eurų – nėra laikoma studentų pajamomis, dėl kurių jie negalėtų gauti nuomos kompensacijos. „Tai laikoma tiesiog tėvų pagalba, o studento pajamos yra tai, ką užsidirba jis pats“, – patikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Liaukonytė.
Kompensacijos dydis priklauso nuo išsinuomoto būsto ploto (vienam gyventojui tenkantis būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų) – vienam studentui gali būti mokama nuo 150 eurų iki 210 eurų (kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ puslapyje esančia kompensacijų skaičiuokle galima preliminariai pasiskaičiuoti, į kokią kompensaciją asmuo gali pretenduoti.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės Taryba prie mokamos Vyriausybės nuomos kompensacijos nusprendė skirti kompensaciją ir iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. 200 eurų skiriami vienišiems gyventojams, likusiems be tėvų globos, kurie yra įrašyti į turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Asmenų ar šeimų sąrašą. 300 eurų skiriami neįgaliesiems, kurie turi teisę būstą išsinuomoti ne eilės tvarka. Mokamų Savivaldybės ir valstybės kompensacijų suma neturi viršyti nuomos sutarties ir rinkos nuomos kainų.
Norint gauti kompensaciją, itin svarbu, kad tarp nuomotojo ir nuomininko būtų sudaryta būsto nuomos sutartis. „Siūlėme studentams išsinuomoti bendrabučių kambarius universitetuose ir gauti kompensaciją, tačiau sužinojome, kad universitetai su studentais sudarinėja ne nuomos, o kitokias – apgyvendinimo – sutartis. Tokiu atveju siūlome studentams bandyti kalbėti su universitetų atstovais, kad sutarties forma būtų pakeista į nuomos ir jie galėtų gauti nuomos kompensacijas“, – pastebėjo A. Liaukonytė.
Be kita ko, išeitį turi ir studentai, besinuomojantys ne butus, o kambarius. „Pavyzdžiui, bute yra 3 kambariai, kuriuose apsigyvena po vieną studentą. Jei kiekvienas studentas atskirai su nuomotoju sudaro savo kambario nuomos sutartį, jie taip pat kompensacijomis gali atgauti kone visą nuomos kainą“, – aiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistė.
Norintiems gauti kompensaciją svarbu, kad nuomos sutartis būtų sudaryta ilgiau nei 1 metams, užregistruota Registrų centre (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą) bei kad išsinuomotos patalpos būtų gyvenamosios paskirties. „Buvo atvejų, kai studentai į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi išsinuomoję administracinės ar poilsio paskirties patalpas, todėl teisės į kompensacijas neturėjo“, – atkreipė dėmesį E. Bogdiun.
Kur kreiptis dėl kompensacijos?
Norintys gauti nuomos kompensaciją turi kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą dėl kompensacijos skyrimo;
- būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip 1 metams ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (šioje sutartyje reikia nurodyti visus šeimos narius, kurie yra įrašyti į gaunančių kompensaciją Asmenų ir šeimų sąrašą, o nuomojamo būsto vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas negali būti mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų);
- visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
- informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus / įvaikius);
- metinę gyventojo ar šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją;
- banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus.
Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima siųsti el. paštu [email protected] arba pateikti prisijungus per www.vmb.lt svetainės savitarną, taip pat pateikti atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 Vilniuje. Sprendimas skirti kompensaciją priimamas per 30 kalendorinių dienų.
2020 metais šia nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo 40 studentų, o 2021 metais – 188 studentai. Iš viso šia kompensacija šiuo metu naudojasi apie 1,5 tūkst. gyventojų.
