Būstas karo pabėgėliams: lietuvių geranoriškumas ir baimės

Antradienis, 15 kovo 2022

Kovo 13 d. Lietuvoje jau buvo registruota 11 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vienas didžiausių iššūkių - ukrainiečių apgyvendinimas. Pagalbą į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams teikianti iniciatyva „Stiprūs kartu” jau užregistravo beveik 9000 vietų apsistoti, kurias pasiūlė Lietuvos gyventojai. Tačiau gyvenamosios vietos suradimas nuo karo bėgantiems žmonėms nėra toks paprastas.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams, kurių per dieną sulaukiama apie tūkstantį ir prognozuojama, jog šis skaičius gali dar išaugti, lietuviai susitelkė ir gausiai pradėjo savanoriauti, aukoti pinigus ar daiktus bei užleisti būstą ukrainiečiams. „Capital Smart” valdantysis partneris, nekilnojamojo turto (NT) brokeris Justinas Vaitiekus pasakojo, jog žmonės dažnai kreipiasi į brokerius informuodami, jog turi būstą, kurį galėtų užleisti pabėgėliams. „Didžioji dauguma žmonių patys į mus kreipiasi siūlydami savo būstus nuomai ukrainiečiams, o dažnai net ir nemokamai. Tokių žmonių yra labai daug ir tai džiugina”.

Jam antrina ir „Capital Team” brokerė Rūta Morkūnaitė, savanoriaujanti ieškant būstų iš Ukrainos atvykstantiems žmonėms. Ji pasakoja, jog niekada neteko girdėti, kad žmonės nenorėtų nuomoti dėl nemokumo ar kitų materialių dalykų. „Dalis žmonių taip ir pasako - pinigai ir nuomos mokestis yra antraeilis dalykas, svarbu, kad jie būtų saugūs ir viskuo aprūpinti”, - dalinasi R. Morkūnaitė.

Vis dėlto iššūkių yra. Savanorė R. Morkūnaitė sako, jog atvykstantys Ukrainos piliečiai mieliau renkasi apsigyventi didesniuose šalies miestuose, nes juose paprasčiau rasti darbo, didesnis mokyklų pasirinkimas vaikams, taip pat lengvesnis gyvenimas neturint nuosavo automobilio. Nors mažesniuose miesteliuose taip pat gyventi būtų patogu. Čia šeimos galėtų lengviau įsidarbinti sezoniniams darbams, o be to didesnė erdvesnio būsto pasiūla (likę savininkų nenaudojami didelės kvadratūros tėvų namai, sodybos ir pan.).

Lietuvių būstai, įsigyti dažniausiai investicijai, kuriuos dabar mielai užleidžia ukrainiečiams, yra palyginus mažos kvadratūros. Į Lietuvą atvykstančių Ukrainos piliečių šeimos būna gausios - mažiausiai 5-6 asmenų. Tad ankštuose lietuvių butuose tokiai šeimai tilpti sudėtinga.

R. Morkūnaitė pasakoja pastebėjusi, jog dalis savininkų bijo neigiamos kaimynų reakcijos. Šalia apsigyvenus gausiai šeimai su mažamečiais vaikais bus ir didesnis triukšmas, dėl ko gali skųstis kaimynai. Dažnai pagalvojama ir apie spartesnį būsto nusidėvėjimą.

Būstų savininkams dažnai nerimą kelia neapibrėžtas laikotarpis. Anot kalbintų savanorių, dažniausiai ukrainiečiai tikisi Lietuvoje užsibūti nuo 2 iki 6 mėnesių. O kas bus, jei jie liks ilgiau? Jei per tą laiką pasikeis paties būsto savininko situacija ir reikės būstą parduoti? Žmonių į gatvę juk neišmesi.

Ieva Krupoviesienė, „Capital Kaunas” brokerė, taip pat padedanti į Lietuvą atvykstančioms šeimoms, pasakoja susidūrusi su sunkumais surasti būstą ukrainiečių šeimai. Jie norėjo išsinuomoti butą Vilniuje keturiems mėnesiams. Būtų mokėję ir nuomos mokestį, ir komunalinius mokesčius. Tačiau Vilniuje buto ukrainiečiams rasti nepavyko. Minėtoji šeima iškeliavo į Kauną.

Savanoriaujanti I. Krupoviesienė sako, jog neapibrėžtumas ir gana trumpas nuomos laikotarpis dažnai stabdo būstų savininkus, nors 4-5 mėnesiai nuomos baigtųsi kaip tik tuomet, kai būstų pradeda ieškoti studentai ir nuomos paklausa išauga.

Žmonės pasigenda didesnių valstybės garantijų. Anot I. Krupoviesienės, būsto suradimas yra tik sudėtingo kelio pradžia. „Dažnai šie žmonės atvyksta tik su pačiais būtiniausiais daiktais. Jiems reikia patalynės, rankšluosčių, maisto, kitų kasdienai reikalingų daiktų, kuriais pasirūpina savanoriai dažnai iš savo asmeninių lėšų”.

Gana dažnas atvejis, kai savanoris iš savo kišenės būsto savininkui sumoka komunalinius mokesčius už kelis mėnesius į priekį, kad jis drąsiau jaustųsi priėmęs ukrainiečių šeimą. Tačiau „tuo turėtų pasirūpinti valstybės institucijos, o ne privatūs asmenys”, - sako I. Krupoviesienė. „Kartais ir kyla klausimas, kur tos visos surinktos lėšos? Surinkome mes tų lėšų daug. Galbūt jas visas siunčia į Ukrainą? Bet juk didelė dalis Ukrainos žmonių atvyksta į Lietuvą ir pagalbos jiems reikia čia”.

Anot I. Krupoviesienės, Lietuvos verslas yra stipriai įsitraukęs į pagalbos teikimą pabėgėliams. Viešbučiai noriai siūlo apgyvendinimą, BTA draudimas nemokamai draudžia būstus, kuriuose apsigyvena iš Ukrainos atvykę žmonės. „Norėtųsi dar didesnio ir eilinių žmonių įsitraukimo, tačiau, žinoma, jiems reikia valstybės teikiamų garantijų ir paramos”, - sako savanoriaujanti NT brokerė I. Krupoviesienė.

Ji džiaugiasi, kad savanoriaudama sutinka daug žmonių, kurie, nepaisydami galimų finansinių nuostolių, atveria savo namų duris nuo karo bėgantiems žmonėms. „Mes privalome jiems padėti. Juk į Lietuvą daugiausia atvyksta moterys su vaikais, o jų vyrai ir tėčiai liko kovoti už savo šalį. Tik žinodami, kad jų šeimos yra saugios, jie gali susikaupti kovai. Padėdami ukrainiečiams įsikurti Lietuvoje, kartu padedame ir tiesiogiai kare dalyvaujantiems Ukrainos žmonėms”.

Jei turite informacijos apie pabėgėlių šeimų ar pavienių žmonių bėgančių nuo karo, būsto nuomos poreikius arba turite realų būsto nuomos pasiūlymą su nuomotojo sutikimu priimti ukrainiečius, kviečiame skambinti tel. +370 620 41930 arba rašyti [email protected] .

„Capital Kaunas” brokeriai paruoš ir sutvarkys visus nuomai reikiamus dokumentus, užtikrins, kad apgyvendinimo procesas vyktų sklandžiai ir kuruos kiekvieną atvejį visą nuomos laikotarpį iki sutarties pabaigos! Brokeriai savo paslaugas teiks neatlygintinai!

Jei galite suteikti vietą apsistoti nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams, registruokitės portale www.stipruskartu.lt.