Virtualiame „Rail Baltica“ forume – projekto pažanga ir planai

Vilnius, balandžio 23 d. (BNS). Baltijos šalims tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, ketvirtadienį vyks virtualus projekto forumas – rinkos tiekėjams, dalyviams ir partneriams bus pristatytas projekto progresas ir artimiausi planai. Forumą atidarys Baltijos šalių transporto ministrai. 

„Forumas orientuotas į tiekėjus, ir kas labai svarbu iš „Rail Baltica“ perspektyvos, įrodyti, kad projektas tęsiasi. Turime parodyti stabilumą, Europos Sąjungos ir šalių įsipareigojimus, o kartu pasidalyti informacija, kokie viešieji pirkimai numatyti šiemet“, – BNS komentavo bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ laikinasis vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna. 

Pasak jo, šiuo metu daug darbų galima atlikti nuotoliniu būdu, o vėžės tiesimo galutinis terminas – 2026 metai – nesikeičia.  

A. Driksnos teigimu, nėra ženklų, kad sutriktų finansavimas projektui, tiek iš Europos Sąjungos, tiek ir iš projektą vykdančių šalių: „Finansavimas pasiekia etapais, kol kas nėra jokių indikacijų, kad lėšos nebūtų prieinamos“.

Jis pabrėžė, jog lėšos projektui svarbios ir dėl to, kad jos suteiks postūmį ir, pavyzdžiui, paslaugų sektoriui. 

„Rail Baltica“ šiandien svarbi kaip niekada anksčiau. Tai viena iš priemonių įveikti šią koronaviruso sukeltą ekonominę krizę. Keli skaičiai: tiesiogiai į statybos darbus bus įtraukti daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, o netiesiogiai, planuojama, bus dar 25-iais tūkst. daugiau. Tad kuriame vietas ne tik statybos sektoriuje“, – aiškino laikinasis „RB Rail“ vadovas. 

Į klausimą, kaip vertina žiniasklaidoje sausį paskelbtas abejones, jog Baltijos šalys tiesia geležinkelį galimai per pigiai, kai įprastai tokie projektai kainuoja brangiau, A. Driksna teigia, kad užbaigus detalų techninį projektavimą sumos gali būti patikslintos.

„2016-2017 metais planavimo metu nustatėme 5,8 mlrd. eurų. Kai detalus techninis projektavimas bus baigtas, turėsime daugiau informacijos, didesnį detalumą ir galėsime atlikti daugiau skaičiavimų, kiek tai kainuos“, – sakė A. Driksna. 

Už transporto sektorių atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai praėjusį penktadienį, be kita ko, pratęsė diskusijas apie projekto modelį, peržiūrėjo galimus bendros įmonės „RB Rail“ valdymo struktūros pakeitimus. 

Lietuvos Susisiekimo ministerija anksčiau balandį pasiūlė sukurti trijų viceministrų priežiūros komitetą. Pasak jos, taip strateginė projekto kontrolė bei visuotinio projekto valdymo ir įgyvendinimo sprendimai būtų valstybių kompetencijoje.

Kalbėdamas apie projekto valdymo ir operavimo schemas, dėl kurių dabar diskutuoja šalys, A. Driksna patikino, kad galutinės naudos gavėjai bus Baltijos šalys. 

„Žinoma. Infrastruktūra priklauso valstybėms ir visos operacijos yra atliekamos valstybės ar jos piliečių, verslo interesais“, – sakė A. Driksna.  

Jis nekomentavo, ar kandidatuos į nuolatinius „RB Rail“ vadovus, bet teigė, kad kol kas paraiškos nepadavė. Nuolatinis vadovas, pasak A. Driksnos, turėtų būti paskirtas šiemet. 

„Neabejotinai šiemet (...) Tikėtina, tai turėtų įvykti rudenį“, – komentavo A. Driksna. 

Organizatorių teigimu, dėl susidariusios ypatingos situacijos „Rail Baltica“ forumas buvo perkeltas į šių metų spalį, todėl „Rail Baltica“ komanda rengia virtualų susirinkimą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas projekto įgyvendinimas, o tiekėjai galėtų gauti informaciją, kuri padės pasiruošti artimiausiems pirkimams.

Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Geležinkelis bus 870 kilometrų ilgio, jį tikimasi pastatyti iki 2026 metų.

Projektas daugiausia finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

Šaltinis:BNS

V/S: 37 / 6