Unikalų medinį namuką pastatęs lietuvis sudomino užsienio investuotojus
Moduliniai namai Lietuvoje vis dar išlieka naujove, o ypač – mediniai. Tačiau Molėtuose nestandartinius baldus gaminantis 26 metų Tomas Petrauskas vieną dieną įsigijo dideles gamybines stakles ir sugalvojo praplėsti savo veiklą, pradėdamas unikalaus dizaino namuko iš medžio statybą.
Nors T. Petrauskas demonstracinio namuko statybą pradėjo šiemet, jis jau spėjo susilaukti nemažai dėmesio – tiek iš rėmėjų, tiek iš potencialių užsakovų Lietuvoje bei užsienyje. Pašnekovas portalui SA.lt atskleidė, kaip jam kilo ši idėja.
„Pirmą namuką pradėjau dėlioti pavasarį, tačiau dėl karantino jo užbaigimas šiek tiek užsitęsė, bet dabar jau vėl viskas įsisuka. Pernai internete domėjausi ir pamačiau, kad Anglijoje pradėjo gaminti vietoje surenkamus karkasinius namus iš faneros. Galvojau, kaip šią idėją galima patobulinti. Nepatiko, kad tie namai surinkinėjami lauke. Nusprendžiau, jog ceche surenkamas namas ir po to nuvežamas į vietą būtų daug naudingiau.
Pernai Molėtams padovanojome pavėsinę ir pastatėme ją prie miesto gimnazijos. Tai buvo kaip testas – pasibandyti ir sužinoti, ar ties tuo sustoti, ar ne. Kadangi viskas gana gerai pasisekė, idėją plėtojau toliau. Pavėsinė, kaip pavyzdys, ką galiu nuveikti daugiau, padėjo pritraukti ir rėmėjus. Vien projekto brėžiniais nemanau, kad kas nors būtų patikėjęs.
Sakome, jog tai nėra namas, o didelis baldas. Tai kaip sudėtingas lauko baldas, atvežamas į vietą jau surinktas. Jis gali būti taikomas įvairiai – gali būti parduotuvėlė, kavinukė, gyvenamasis namas“, – teigė T. Petrauskas.
Jis ketina gyventi pirmajame namelyje, kurį šiuo metu įrenginėja. Anot Tomo, net jeigu šis projektas neatneš komercinės sėkmės, jis džiaugsis, nes turės sau namą gyventi. Savo šeimos jis kol kas dar nesukūręs. „Tai bus namas viengungiui, bet atsiradus šeimai, nebus problemų pasistatyti dar vieną namuką“, – teigė vyras.
Vieno tokio medinio namuko gyvenamasis plotas be antresolės – 40 kv. m., tačiau prireikus, galima greta prijungti dar vieną namuką, taip plotą padvigubinant. Nors Tomas dar atsargiai kalba apie projekto sėkmę, yra pirmieji ženklai, kad jis ateityje sulauks reguliarių užsakymų.
Tomo idėja tiki ir jam padeda rėmėjai – tai žinomos, pripažinimą užsienyje turinčios bendrovės. Jų meistrai patys sumontuos trūkstamus komponentus: stogo dangą parūpins „Firestone“, stoglangius – „Roto“, apšiltinimo vatą – „Paroc“, langus – „Gama langai“, o rekuperatorius – „Renson“ bendrovė.
„Jeigu nebūtų atsiradę rėmėjų, vargu ar būčiau sugalvojęs užsiimti nuolatine tokių namukų gamyba. Kai gavau tokį pasiūlymą, sau pasakiau, kad reikia imti ir daryti, nes daugiau gyvenime tokia galimybė gali nepasikartoti.
Pastačius pirmąjį demonstracinį namuką, jis keliaus į Angliją ir jeigu tiks tarpininkams, jis bus išperkamas. Tarpininkai tokiu atveju jį perparduotų ir įsipareigotų tam tikrą kiekį tokių namukų nupirkti per mėnesį. Į Angliją šis namukas keliautų sunkvežimio priekaboje, žemagrindžiu transportu. Numatome tokius namukus vežti ir į kitas užsienio šalis“, – sako T. Petrauskas.
Tokio namuko karkaso su daline apdaila kaina – 20 tūkst. eurų. Jo pagrindinės faneros konstrukcijos gaminamos iš beržo. Namukas statomas ant sraigtinių pamatų, kurie yra padaromi iš betono. Atsiradus poreikiui perkelti namą, pamatai išmontuojami taip, kad žemėje neliktų ilgalaikių žymių.
„Pamatai atlaiko 20 tonų, o mano namukas svers apie 10 tonų, tad atsargos per akis. Sulaukiau daug skambučių iš lietuvių, kurie nori pirkti namuko karkasą, o visa kitą įsirengti patys, nes jie mano, kad vidų įsirengs pigiau, negu tai padaryčiau aš“, – tikina pašnekovas.
Tomas neatmeta galimybės, jog ant namuko stogo bus įrengiamos saulės jėgainės. Tai būtų rimtas žingsnis siekiant, jog šis produktas taptų tvariu. Viena kompanija jam jau pasiūlė ant stogo įrengti saulės jėgainę. Anot jo, jau planuojami testai gauti A+ energingumo klasės sertifikatui. Šildymas namelyje veiks atsinaujinančių šaltinių pagrindu – pagal šilumos siurblio sistemą „oras-oras“.
Sukurti tokį namelį reikia nemažai įgūdžių – tiek teorinių, tiek praktinių. T. Petrauskas sako, jog baldų gamyboje dirba jau nuo trylikos metų. Jo tėtis – baldų įmonės vadovas, todėl jau nuo paauglystės Tomas dirbo tėvo įmonėje ir patirties sėmėsi iš tėčio bei jam dirbusių baldų konstruktorių. Jis tobulinosi ir vienoje iš kolegijų, tačiau liko nusivylęs.
„Mokiausi Statybos ir inžinerijos kolegijoje, bet tik metus ir galiu pasakyti, kad ten manęs net nemokino dirbti su tokiomis programomis, kurių man reikia šiandien ir vargu ar dabar ten kitus to mokina“, – sakė T. Petrauskas.
