Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Jau pradėjusios veikti saugyklos – uždaros, tačiau 24 val. gyventojui lengvai pasiekiamos dviračių ir paspirtukų saugojimo vietos, kurias projektuojant ypatingas dėmesys buvo skirtas naudojimosi patogumui bei paliktų transorto priemonių saugumui.

Automatiškai rakinamose saugyklose savo dviratį galės palikti visi norintys Tauragės miesto gyventojai. Turintieji elektrinius paspirtukus ar dviračius čia pat galės juos ir pakrauti – iki saugojimo stotelių atvesta elektra bei įrengti elektros lizdai. Tam, kad savo transporto priemonę laikyti saugyklos gyventojai galėtų be rūpesčių, jose įrengtos stebėjimo kameros, o į jas patekti bus galima tik naudojantis mobiliuoju telefonu.

Viena pirmųjų tokią saugyklą išbandė Vlada Musvydaitė–Vilčiauskė – buvusi sporto žurnalistė, šiandien – aktyvaus laisvalaikio propaguotoja. Žinoma moteris stebėjosi, kad tokie miestiečiams reikalingi projektai mūsų šalį pasiekė tik šiandien, mat norintiems gyventi aktyviau ar judėti švariau neretai trūksta būtent modernios infrastruktūros.

„Atvažiavau dviračiu ir iškart pagalvojau, kodėl tokio dalyko nėra Vilniuje? Tokio sprendimo sostinėje dar neteko matyti. Tai, kad tu gali nemokamai ir paprastai atsivežti ir laikyti savo paspirtuką, jį pakrauti ir tai daryti saugiai, yra sprendimas, kurio pavydėtų ir didmiesčiai. Jei Pagėgiuose būtų tokia saugykla, aš jau šiandien mamai nupirkčiau paspirtuką“, – juokavo moteris. 

Nuosavo automobilio atsisakiusi, daug vaikščiojanti ir dviračiu važinėjanti moteris įsitikinusi, kad keisti savo įpročius ir dažniau keliauti švariu transportu rinktųsi ir daugiau žmonių, tačiau tam jiems trūksta infrastruktūros: dviračiui laikyti bute neretai nėra vietos, kasdien „tįsti“ jį iš ir į paskutinįjį aukštą ne kiekvienas turi jėgų, o palikti lauke – nesaugu.

„Galiu paliudyti, kad pašaliniams patekti į saugyklą nėra taip lengva. Pirmiausia, kiekviena dviračių saugykla yra susiejama su telefono numeriu, todėl durys atsidaro tik paskambinus iš registruoto vartotojo mobiliojo įrenginio ir vos išėjus užsitrenkia. Be to, erdvę nuolat stebi vaizdo kameros“, – pastebėjimais dalijosi V. Musvydaitė–Vilčiauskė.

Visos 75 dviračių saugyklos įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, t. y. kuo arčiau tauragiškių namų. Kiekvienoje jų – po aštuonis dviračių ar paspirtukų stovus. 

Lygiuojasi į didmiesčius užsienyje

„Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena: uždarose saugyklose savo paspirtukus ir dviračius jau statosi nuo gyventojų kaimyniniame Taline iki miestiečių Niujorke. Būtent pastariesiems saugyklos tapo sprendimu, pagaliau apsaugančiu nuo dažnų vagysčių. Tad tikrai džiaugiuosiu, kad Tauragei nereikia būti didmiesčiu, jog savo žmonėms, norintiems judėti švariau ir gyventi aktyviau ar net žaliau, galėtų pasiūlyti patogių ir pažangių sprendimų“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. 

Naujosiomis dviračių saugyklomis gyventojai galės naudotis visiškai nemokamai ir ilgą laikotarpį, t. y. vienerius metus. Tokioje saugykloje savo dviratį ar paspirtuką norinčiam statyti gyventojui tereikės parašyti prašymą savivaldybei. 

Kaminskas džiaugiasi, kad plėsti dviračių infrastruktūrą mieste pavyko sulaukus finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansuojančių būtent tvarius judėjimo mieste projektus, o pačiai savivaldybei prisidėti užtekto 15 proc. lėšų. 

Žingsniu arčiau žaliausio miesto 

Naujų dviračių saugyklų projektas – dar viena tvari iniciatyva, leidžianti Tauragei žingsnis po žingsnio judėti link gamtai draugiškiausio miesto titulo.

„Septynerius metus nuosekliai dirbome, siekdami tapti ne tik neutraliausiu aplinkai, bet ir švariausiu miestu savo žmonėms. Kadangi transportas sudaro beveik trečdalį visos į aplinką išmetamos taršos, norime Tauragėje kurti tokias sąlygas, kurios leistų mūsų gyventojams keliauti ne tik patogiai, bet ir švariai. Čia svarbi ne tik galimybė važiuoti elektriniais miesto autobusais, bet ir turėti patogias sąlygas keliauti paspirtukais ar dviračiais“, – kalbėjo Tauragės rajono meras. 

Tauragei patekus į Europos miestų, gausiančių paramą tapti klimatui neutraliais iki 2030 m., šimtuką, tikimasi, kad panašių tvarių sprendimų mieste daugės.