Sodybų gausėjimo metas, arba kaip išsirinkti vasarnamį

Artėjant vasarai suaktyvėja ieškantieji sodybos, ypač tai aktualu didmiesčių gyventojams, norintiems pabėgti nuo miesto triukšmo. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad pastaruoju metu parduodama vis daugiau sodybų, pirktų prieš ekonomikos krizę. Tuomet tai buvo savotiškas mados reikalas. Iš to turėtų išlošti besidairantieji sodybos dabar, nes dėl augančios pasiūlos gali kristi kainos.

Ieškančiųjų sodybos ratas metai iš metų beveik nesikeičia: tokiam pirkėjui paprastai būna daugiau nei 40 metų, jis mėgsta gamtą arba nori užsiimi sodininkyste. Kita kategorija – vyresnio amžiaus, dažnai jau į pensiją išėję žmonės, taip pat jaunos šeimos su vaikais – jie gyvena bute ir negali sau leisti kotedžo ar individualaus namo su nuosavu žemės sklypu, todėl vasarnamį renkasi kaip alternatyvą. Tai pagrindiniai pirkėjai.

 

Sodus pakeitė gyvenamieji namai

Populiariausios kryptys, kur sodybų dairosi vilniečiai, yra Nemenčinės plentas, Balsiai, Gulbinai, Pavilnys, Molėtų plentas, Stirniai, Pilaitė. Mažiau domimasi Rudamina, nors ten taip pat galima rasti puikių variantų.

Miškas, ežeras ar upė šalia didina vietovių patrauklumą, oro uosto ar kito triukšmo šaltinio artumas patrauklumą mažina. „Žmonės dažniausiai vasarnamius renkasi pagal vietą, kurioje gyvena, t. y. ta pati miesto pusė, kad važiuojant į vasarnamį nereikėtų pervažiuoti viso miesto (pvz., Pilaitės gyventojai mėgsta Rastinėnus ir pan.). Taigi, pagrindiniai kriterijai yra patogus susisiekimas (taip pat ir viešuoju transportu) su Vilniaus miestu, aplink esanti gamta“, – sako „Capital Vilnius“ NT brokerė Patricija Bubulaitė. Pasak jos, nors atstumas yra vienas esminių kriterijų renkantis sodybą, arčiausiai miesto ar net pačiame mieste esantys vasarnamių masyvai (tokie kaip Visorių sodai) jau seniai yra transformavęsi į gyvenamųjų namų kvartalus, panašus likimas laukia ir Pavilnio (Gurių) vasarnamių masyvų.

 

Sparčiai populiarėja ir tuščių sodo sklypų pirkimas gražiose vietose – čia vis dažniau statomi mobilūs ar konteineriniai nameliai.

 

Domisi ekonomine klase

Kauno rajone pirkėjų mėgstamiausi tie regionai, kurie yra šalia vandens telkinių ir su geru privažiavimu (Drąseikiai, Ginėnai, Lapės, Šlienava ir t. t.). Populiariausi sodai ir sodybos yra iki 10–15 km atstumu nuo miesto ribų. „Auga pirkėjų susidomėjimas sodų bendrijose esančiais nameliais su 6 ar 12 arų standartiniu sklypu. Pagrindinė priežastis – besikeičiantis žmonių gyvenimo tempas ir įpročiai. Tokie sklypai reikalauja mažiau priežiūros, dažniausiai turi urbanizacijos privalumų (parduotuvės, viešojo transporto stotelės, geras privažiavimas), santykinai nedidelę kainą – tai lemia jų persvarą prieš 30–50 arų ar didesnes vienkiemio tipo sodybas“, – sako Kaune dirbantis „Capital“ NT brokeris Česlovas Savickas.

 

Populiariausi sodai ir sodybos yra iki 10–15 km atstumu nuo miesto ribų.

 

Paprastai į didesnes, dažnai apleistas sodybas ar vienkiemius, kurie yra tolėliau nuo miesto, keliasi žmonės, turintys ribotą biudžetą, bet norintys gyventi individualiai ir planuojantys užsiauginti didžiąją dalį reikalingų maisto produktų. Šio segmento klientai dažniausiai gauna vidutines pajamas, todėl pagrindinis dėmuo vasarnamių-sodo namų rinkoje yra kaina. Pasak Č. Savicko, populiariausi šiandien yra ekonominės klasės vasarnamiai – rastiniai arba mūriniai 60–80 kv. m ploto sodo nameliai.

 

Kauno regione auga pirkėjų susidomėjimas sodų bendrijose esančiais nameliais su 6 ar 12 arų standartiniu sklypu.

 

Pardavėjai tapo sukalbamesni

Trakų kraštas unikalus tuo, kad čia yra tinkamų vietų ne tik vasarojimui: dėl artumo nuo sostinės (30–40 min.) kai kurie žmonės ryžtasi įsikurti nuolat gyventi ir sutinka važinėti į darbą Vilniuje, netgi vežioja atžalas į mokyklas sostinėje, o gyvena kaime. Kartais sulaukiama ir užsienyje gyvenančių lietuvių pageidavimų čia įsigyti sodybą sau ar artimiesiems arba kaimo turizmo verslui. „Pirkėjai dažniausiai ieško vaizdingos vietos šalia vandens telkinio arba miško. Labai svarbu, kad būtų geras privažiavimas. Šiuo metu sodybų ir sodybviečių pasiūla bei įvairovė yra didelė, galima rasti visokio biudžeto objektų – nuo 5 tūkst. Eur iki...“ – sako „Capital Trakai“ NT brokerė Jūratė Vaičiulionytė. Nebrangių atpigusių objektų – sodybų, sklypų pasiūla išaugo dėl demografinės situacijos, kita priežastis – daug „sudalytų“, „pridalytų“ sklypų, t. y. žmonės formavo, dalijo sklypus, keitė paskirtį, kitaip tariant, investavo, tikėdamiesi pardavę užsidirbti, bet neįsivaizdavo, kad susidarys tokia didelė pasiūla, dėl ko mažėja kainos. Todėl šiandien ir už nedidelę sumą galima susirasti sodybėlę ar sklypą, tinkamą poilsiui ar nuolat gyventi. Žinoma, kainų mažėjimas nėra aktualus unikaliose ir itin gerose vietose esantiems sklypams ar sodyboms – jų nedaug, todėl nepinga ir nepigs.

 

Trakų krašte šiuo metu sodybų ir sodybviečių pasiūla bei įvairovė yra didelė, galima rasti visokio biudžeto objektų – nuo 5 tūkst. Eur iki...

 

Auga žemės sklypų pasiūla

Kainų mažėjimo tendencijas šio segmento NT rinkoje pastebi ir „Capital Druskininkai“ NT brokeris Rimvydas Buchas. Pasak jo, pardavėjų lūkesčiai dažniausiai yra didesni, o kainų mažėjimas tiesiogiai susijęs su pasiūlos didėjimu ir paklausos mažėjimu. „Pasiūla apie Druskininkus nėra didelė, žmonės mieliau renkasi senos statybos namų kaimus. Kur kas didesnė pasiūla Varėnos, ypač Lazdijų, rajone. Čia ypač daug parduodama žemės sklypų“, – sako R. Buchas. Druskininkuose ir apylinkėse vasarnamio dairosi žmonės, mėgstantys uogauti, grybauti, vaikščioti po mišką. Dažniausiai pirkėjai ieško tokios sodybos, kad galėtų ateiti ir iš karto gyventi, nereikėtų rūpintis įrengimu, restauravimu ir pan., taip pat nori nedidelio, bet sutvarkyto sklypo, infrastruktūros. „Populiariausia vieta – kuo arčiau Druskininkų, netoli vandens telkinio ar sodyba, apsupta miško. Kad būtų kuo daugiau privatumo“, – pirkėjų pageidavimus vardija Druskininkuose dirbantis NT brokeris.

 

Vasarnamį gali pasistatyti patys

Nekilnojamojo turto brokeriai sutaria, kad ieškodami sodybos žmonės dažniausiai akcentuoja atstumą, kurį yra pasirengę įveikti, vietą ar regioną, kuris jiems prie širdies, toliau rikiuojasi vandens telkinio, miško poreikis ir kt. Jeigu šie dalykai tinka, vasarnamio būklė nėra esminis dalykas. „Sodyba gali būti sena ir remontuotina. Namo gali ir nebūti, nes šiais laikais pasistatyti nedidelį namelį pagal savo poreikius nėra didelė problema, jei tik tam yra pakankamai lėšų ir pasirinktoje vietoje galimos statybos“, – sako „Capital Trakai“ NT brokerė J. Vaičiulionytė.

Jai pritaria ir Kaune dirbantis brokeris Č. Savickas: „Ypatingo įrengimo ir euroremonto klientai čia neieško. Jie mieliau renkasi ne ypač geros būklės vasarnamius, kad galėtų juos palengva susitvarkyti ir eksploatuoti šiltuoju metų laiku. Be to, sparčiai populiarėja ir tuščių sodo sklypų pirkimas gražiose vietose – čia vis dažniau statomi mobilūs ar konteineriniai nameliai.“

„Capital Vilnius“ NT brokerė P. Bubulaitė sako, kad klientų vasarnamio reikalavimai tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu tikslu jis perkamas. Jei ketinama užsiimti sodininkyste, svarbiausia – dirvožemio kokybė, vandentiekis, o namas reikalingas tik nuo lietaus pasislėpti. Kitiems pirkėjams, kurie atvyksta savaitgaliais paiškylauti, svarbu, kad galėtų pernakvoti kuo daugiau žmonių, o planuojantiems čia gyventi nuo pavasario iki rudens reikia kuo patogesnio namelio. Dar viena pirkėjų kategorija – namų statytojai: jie vasarnamių masyve pasistato sodo namelį arba normalų gyvenamąjį namą, ko biudžetas neleidžia padaryti individualių namų kvartale.

 

PATARIMAI IEŠKANTIEMS SODYBOS:

  • kuo įmanoma trumpesnis atstumas nuo gyvenamosios vietos;
  • geras privažiavimas (geriau papildomi 5 km asfalto nei 500 m žvyrkelio);
  • vasarnamio konstrukcija ir būklė (patvariausi yra mūriniai namai, kitas pasirinkimas – rąstiniai);
  • sutvarkytos komunikacijos (elektra, jeigu yra galimybė, vandentiekis ir pan.);
  • nedidelis atstumas iki artimiausio vandens telkinio, miško, parko;
  • patogumai (visuomeninio transporto stotelė, parduotuvė ir kt.);
  • kaimynystė (kad kaimynai būtų ne per toli (dėl saugumo) ir ne per arti (dėl privatumo).

 

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės