Vilnius imasi diegti tvarumo reikalavimus NT vystytojams
Egidijus Dargevičius

Karas Ukrainoje turės įtakos ir Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) sektoriui. Nerimaujama dėl brangstančių statybinių medžiagų, galimo jų ir darbo jėgos trūkumo, darbuotojams iš Ukrainos išvykus ginti savo tėvynės. Tuo tarpu sostinės NT vystytojų laukia dar vienas iššūkis – 2021 m. patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad didesni nei 5 tūkst. kv. m ploto pastatai privalės būti sertifikuojami pagal pasirinktą Europos Sąjungoje (ES) pripažįstamą tvarumo standartą.

Pernai Lietuvoje tarptautiniais tvarumo sertifikatais, tokiais kaip BREEAM, LEED, WELL ar „Fitwel“, buvo įvertinti 88 pastatai. Tvarumo konsultantai prognozuoja, kad šiemet rinka pasipildys daugiau kaip 40 sertifikuotų pastatų. Vilniuje NT vystytojų dėmesį tvaresniems pastatams paskatins ne tik pasaulyje vis labiau įsigalinčios tvarumo tendencijos, bet ir bendrasis miesto planas.

„Iki šiol pastatų sertifikavimas buvo NT vystytojų savanoriškas sprendimas. Po Vilniaus bendrojo plano patvirtinimo visi naujai statomi bei rekonstruojami pastatai, kurie yra didesni nei 5 tūkst. kv. m, privalo būti sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar ES pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą“, – pasakoja „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius.

Pasak jo, pastato sertifikavimas pagal tvarumo standartus privalomas nepriklausomai nuo jo paskirties – vadinasi, tai gali būti taikoma ne tik komercinės paskirties projektams, bet ir itin dideliems gyvenamiesiems daugiabučiams.

„Apie pastato sertifikavimą NT vystytojams reikia pagalvoti dar prieš pirminę projekto koncepciją, t. y. dar prieš imantis projektavimo darbų. Antraip gali būti per vėlu ir net per brangu diegti reikalingus sprendimus, be kurių neįmanoma gauti tam tikrą įvertinimą arba išvis sertifikuoti pastatą pagal pasaulyje pripažintas vertinimo sistemas. Galutinis pastato tvarumo sertifikatas išduodamas tik pastačius bei pridavus pastatą“, – aiškina E. Dargevičius.

Rekonstruojami ar kurį laiką eksploatuojami pastatai taip pat gali būti sertifikuojami pagal „BREEAM In-Use“ ar „LEED O+M (Operations and Maintenance)“ schemas, kurios nėra taikomos naujiems, dar tik vystomiems projektams.

Įgyvendinimo tvarka dar neparengta

Nauji reikalavimai sertifikuoti statinius NT vystytojams taikomi ne visame Vilniuje, bet patvirtintose miesto teritorijose – sostinės centre, Senamiestyje, Užupyje, Lukiškėse, Naujamiestyje, Žvėryne, Šnipiškėse, Tuskulėnuose, Šiaurės miestelyje, Šaltūnuose ir Vilkpėdėje.

Vis dėlto NT vystytojai gali kol kas lengviau atsipūsti – Vilniaus miesto bendrajame plane numatytas pastatų sertifikavimas dar neturi sudarytos aiškios taikymo įgyvendinimo programos.

„Kol kas nė viena Lietuvos savivaldybė neturi šio reikalavimo dėl naujai statomų ar rekonstruojamų statinių sertifikavimo pagal tvarumo standartus, Vilnius yra pirmasis parodęs iniciatyvą šioje srityje. Poįstatyminio akto ir reglamentavimo dar neturime, nes tikimės, kad tvarumo nuostatos bus rengiamos aukštesniu lygmeniu – šiuo atveju, tuo turėtų pasirūpinti Aplinkos ministerija“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriaus specialistė Jolita Bernatavičienė.

Pasak jos, panaši situacija buvo ir su Infrastruktūros plėtros įstatymu – dar iki jo patvirtinimo sostinė atliko namų darbus ir nustatė reikalingas įmokų zonas, tad priėmus įstatymą jo įgyvendinimas buvo sklandesnis. To tikimasi įgyvendinant ir pastatų sertifikavimo reikalavimą.

„Tai, kad dar neturime sistemos, kaip užtikrinti reikalavimo sertifikuoti naujus ir rekonstruojamus statinius pagal tvarumo standartus įgyvendinimą, nereiškia, kad leidžiame sostinėje vystyti netvarius NT projektus – tvarumą reglamentuoja tiek statybos ir teritorijų planavimo įstatymai, tiek įvairūs poįstatyminiai aktai“, – pabrėžia J. Bernatavičienė.

NT vystytojai iššūkių nemato

NT vystytojai, jau dabar vystantys ar planuojantys pastatus pagal tvarumo standartus, naują reikalavimą sutinka palankiai.

„Plėtodami komercinės paskirties projektus taikome jiems aukščiausius kokybės reikalavimus – visi mūsų Lietuvoje ir Latvijoje, valdomi prekybos centrai, išskyrus 2021 gale įsigytą prekybos centrą „Akropole Alfa“ Rygoje, yra sertifikuoti pagal BREEAM tvarumo standartus. Prekybos centrų sertifikavimas yra viena iš „Akropolis Group“ vykdomos tvarumo programos dalių, apimančios dėmesį aplinkosaugai, socialinei aplinkai ir valdysenai“, – komentuoja „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.

Pasak jo, prekybos centrų naudojami aplinkai ir žmonėms draugiškesni sprendimai užtikrina geresnes sąlygas tiek prekybos centrų darbuotojams, tiek jų lankytojams. Vilkpėdėje planuojamas daugiafunkcinis kvartalas „Akropolis Vingis“ taip pat bus vystomas laikantis tarptautinio standarto BREEAM reikalavimų, jame bus naudojama žalioji energija.

„Tvarumas nėra neįveikiamas iššūkis, o veikiau NT rinkoje įsitvirtinęs statybų standartas. Diegdami tvaresnius sprendimus ne tik galime pasiekti aukštesnę vystomų NT projektų kokybę, bet ir veikiame kaip socialiai atsakingas verslas – tik pasirinkę tinkamus sprendimus galime sumažint valdomų ir vystomų pastatų poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – teigia D. Mertinas.

Jam pritaria ir Estijos kapitalo NT plėtros bendrovės „Kapitel“ įgaliota vadovė Lietuvoje Amelija Rudenko – naujų administracinių pastatų sertifikavimas tapo nerašyta norma, o Vilniaus bendrojo plano reikalavimas dar labiau padidins NT rinkos kokybę.

„Nors pastatų sertifikavimas reikalauja papildomų pastangų ir investicijų, tai prisideda prie bendros pastato vertės padidinimo, klientų lojalumo ir tvarios bei kokybiškos paslaugos kūrimo. Dėl šios priežasties nuo 2015 m. mūsų įmonių grupėje laikomasi sprendimo visus naujus projektus sertifikuoti pagal BREEAM tvarių pastatų standartą ne žemesniu nei „Very Good“ lygiu“, – sako A. Rudenko.

Šiuo metu „Kapitel“ sertifikuotų pastatų portfelyje – verslo centras „Narbuto 5“ Vilniuje, „I. P. Pavlova 5“ Prahoje ir „Sõpruse Ärimaja“ Taline, prekybos centras „Panorama Vilniuje ir „Viru Keskus“ Taline. Vilniuje planuojamas biurų pastatas šalia „Compensa“ koncertų salės taip pat bus sertifikuojamas.

Sertifikuotų pastatų daugėja

Pasak E. Dargevičiaus, pastatų sertifikavimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.

„Pastaruosius trejus metus sertifikuojamų pastatų skaičiaus augimas siekia 20-30 proc. per metus. NT sertifikavimą skatina ne tik užsakovų, vystytojų ar klientų iniciatyvos, bet ir Taksonomijos reglamentas, jau dabar įvedantis prievolę tam tikriems subjektams deklaruoti turimo finansinio ar NT turto tvarumą. NT vystytojai jau supranta, kad sertifikuotas pastatas, nepaisant didesnių investicijų, atsiperka didesne verte, mažesnėmis energinėmis sąnaudomis bei greitesniu likvidumu“, – sako „Vesta Consulting“ atstovas.

Anot pašnekovo, pastatų sertifikavimas nėra sudėtingas procesas – dažniausiai pasitelkiami tvarumo konsultantai, kurie viso projekto metu konsultuoja NT vystytoją, projektavimo komandą bei generalinį rangovą ir rūpinasi sklandžiu pastato sertifikavimu.

„Vis stipriau įsitvirtina tendencija, kad pastatuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, kuriuose dirba žmonės, turi būti investuojama į žalius sprendimus bei tvarumą, dėmesį skiriant tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Tai tik laiko klausimas, kada įvyks lūžis ir gyvenamųjų pastatų sektoriuje – šių projektų sertifikavimas taip pat yra aktualus“, – pastebi E. Dargevičius.

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location