Statybų sektoriaus eksportas: kaip skatinti pažangą ir išvengti kliūčių  ‎‎

Lietuvos statybų sektoriaus eksporto pakilimas prasidėjo dar 2007 metais ir kasmet stabiliai auga toliau. Nepaisant to, įmonės nuolat susiduria su inovatyvių specialistų trūkumu, nepakankamu finansiniu pajėgumu, todėl kelerių metų bėgyje gali atsirasti ypač opių problemų. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad įmonės turėtų pasirūpinti, jog bent 10 proc. statybinės bendrovės portfelio sudarytų eksportas į užsienį. 

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, 2018 m. statybos darbų užsienio rinkose atlikta už 295 mln. Eur, daugiausiai atliekama inžinerinių statybos darbų, šiek tiek mažiau – negyvenamųjų pastatų statybos darbų. Stabilus statybų sektoriaus eksporto augimas rodo, kad jo dalis ateinančiais metais, senkant Europos Sąjungos paramai, gali sudaryti nuo 11 iki 18 proc. bendrovės portfelio.

Eksporto pakilimas ir kliūtys

Kaip teigia D. Gedvilas, eksporto augimą lemia ne vien naujų rinkų ir iššūkių paieška, tačiau ir tai, kad dirbdamos Lietuvoje įmonės nebegali konkuruoti, tampa vis sunkiau vykdyti veiklą dėl klestinčio „šešėlio“ ir teisinės sistemos spragų. Ne vienerius metus besitęsiančios problemos statybos darbų viešuosiuose pirkimuose šiemet atnešė virtinę didžiausių statybos rangovų bankrotų ir restruktūrizacijų. Užsienio eksportui šiuo metu palankiausios ir Lietuvos statybos verslui rekomenduojamos Vokietija, Airija ir Skandinavijos šalys. Populiariausios statybos sritys – modulinė surenkamoji statyba ir tradicinė medinė statyba, kuomet kartu su darbo jėga keliauja ir iš anksto paruošti elementai.

"Šiuo metu pajėgumai labai skiriasi, o reikalavimai – visiems vienodi. „

                                                                                                                             - D. Gedvilas

                                                                Dalius Gedvilas

Tuo tarpu inžinerinei sričiai palankiausi šie regionai: Vokietija, Airija, Singapūras, Pietų Korėja, Skandinavijos šalys. Pastebima tendencija, kad Vokietijoje labai trūksta inžinerinių sistemų įrengimų specialistų. Panaši situacija matoma ir Airijos rinkoje

„Lietuviams, norintiems sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose, labiausiai trūksta finansinio kapitalo, kad galėtų lygiomis galimybėmis konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis. Šiuo metu pajėgumai labai skiriasi, o reikalavimai – visiems vienodi“, – sako D. Gedvilas.

Šveicarijos inžinerinio projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ filialo Lietuvoje „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga dalinasi patirtimi, kad įeiti į užsienio rinką yra sudėtinga: „Šveicarijos ar Vokietijos rinkose užsakovai į naujokus žvelgia nepatikliai, kol nepatikrina jų darbų kokybės. Mums įveikti šią problemą padeda patikimą reputaciją turinti motininė įmonė, tačiau kitiems reikėtų atidžiai pasiruošti ir orientuotis ne į greitą pelną, o į savo darbo kokybę.“

‎‎ Jis išskiria, kad užsienyje lietuviai linkę vadovautis tais pačiais darbo principais kaip ir Lietuvoje – darbus atlikti kuo greičiau, kuo pigesniais kaštais, užsidirbti didesnį pelną. Visgi, orientuojantis į Vakarų rinkas, reikėtų nusimatyti ilgalaikę strategiją, nesitikėti greitų rezultatų ar staigaus įmonės finansinio augimo, skirti ypač daug dėmesio aukščiausio lygio specialistų paieškai ir jų išlaikymui, darbų kokybei.

„CSD Engineers“  šiuo metu prisideda prie didžiulės apimties projekto – Paryžiaus metoropoliteno 17 linijos statybų. Daug iššūkių ir diskusijų visame pasaulyje sulaukiantis projektas yra vienas solidžiausių pastarųjų įmonės pasiekimų. „CSD Engineers“ specialistai, kurių tarpe yra ir ne vienas lietuvis, naujajame metro projektuoja šachtų susijungimus su tuneliais.

Specialistų trūkumas

Statistika rodo, kad užsienyje dirbančių LSA narių vis daugėja, auga įmonių pažanga, didėja konkurencingumas. Asociacijos vadovas džiaugiasi, kad maža valstybė sugeba kurti inovatyvius produktus ir teikti kokybiškas paslaugas, kurios pripažįstamos ne tik Lietuvoje.

" Manau, kad jau po penkerių metų iškils šie svarbiausi klausimai – kokią pridėtinę vertę specialistas ar įmonė suteiks, kiek jie bus pažangūs technologiškai. „

                                                                                                                                                                                                                                      -Simonas Barsteiga

                                                              Simonas Barsteiga


Tačiau su Vakarų rinkomis dirbantis S. Barsteiga tikina sutinkantis nedaug užsienyje dirbančių lietuvių įmonių, o inžinerinėje srityje dažnai iškyla tik nedidelės įmonės ar pavieniai laisvai samdomi lietuvių specialistai. Pašnekovas įvardija, kad rinkoje labai trūksta inovatyvių ir technologiškai pažengusių profesionalų.

„Šveicarijos rinkoje Lietuva galėtų sukurti apie 1000 darbo vietų inžinieriams projektuotojams, tačiau mes neturime tiek žmonių. Galime tik ugdyti ypač vertinamus pažangiausius inžinerijos specialistus, dirbančius su dirbtiniu intelektu, vizualiniu programavimu. Manau, kad jau po penkerių metų iškils šie svarbiausi klausimai – kokią pridėtinę vertę specialistas ar įmonė suteiks, kiek jie bus pažangūs technologiškai“, – teigia S. Barsteiga.

Lemiami pokyčiai mokslo srityje ir ilgalaikėse įmonių strategijose, mokslo ir technologijų sinergija – gali padėti užtikrinti sėkmingą Lietuvos statybų sektoriaus eksporto vystymą. Tačiau visus lemiamus pakeitimus verta pradėti vykdyti nedelsiant, kol vyksta technologinis proveržis ir rinka nėra perpildyta.

 




 

 



‎‎






‎‎

 

V/S: 36 / 1