Ruošiama dovana Kauno g. mikrorajono gyventojams

Penktadienis, 19 kovo 2021

Kovo 18 d. vykusiame nuotoliniame Klaipėdos miesto vadovų ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovų susitikime aptartas platus uostamiesčiui aktualių klausimų spektras nuo Regioninės plėtros tarybos projektų, automobilių stovėjimo aikštelės Kauno g. įrengimo iki pandeminės situacijos aktualijų.

VRM atstovai patikino, kad kitąmet, tikėtina, prasidės automobilių stovėjimo aikštelės Kauno g. statybos darbai. Šiemet planuojama įvykdyti privalomas procedūras, parinkti rangovus. Naujas parkingas, kurio dėka komisariato interesantai automobilius galėtų statyti ne Kauno g. kaip yra dabar, o specialiai tam numatytoje vietoje, kaip manoma galėtų būti įrengtas 2022 m. pabaigoje.

„Tai – labai svarbi gera žinia tiek Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tiek Kauno g. rajone gyvenantiems klaipėdiečiams. Ši automobilių stovėjimo aikštelė – naujojo policijos komisariato infrastruktūros dalis, kuri dėl lėšų trūkumo buvo atidėta, bet, kaip šiandien girdėjome, jau kitąmet ją tikimasi realizuoti. Džiugina ir įkvepia, kad ši Vyriausybė neužmiršo pirmtakų pažadų ir žada pabaigti komisariato statybos projekto įgyvendinimą, kuris leis nuo automobilių atlaisvinti klaipėdiečių kiemus ir pačią Kauno gatvę“, - sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Susitikime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, viceministrais Vitalijumi Dmitrijevu ir Arnoldu Abramavičiumi, kitais ministerijos atstovais buvo primintas ankstesnės valdžios pažadas - grąžinti Klaipėdai beveik 3 mln. Eur, kurių miestas dėl apkarpyto finansavimo neteko 2019 metais. Tuomet baiminantis, kad miestas iki metų pabaigos nespės įsisavinti šių lėšų, todėl jos buvo paskirstytos kitoms savivaldybėms su pažadu Klaipėdai grąžinti šią skolą. Iki šiol taip neatsitiko. Ir nors vidaus reikalų ministrė nieko nepažadėjo, nes šių metų valstybės biudžete pinigų, kurių dėka uostamiestis galėtų paspartinti dabar vykdomus investicinius projektus, nėra numatyta, vis dėlto miesto vadovų prašymą išgirdo. Tokio Klaipėdos prašymo įgyvendinimas sietinas su lėšų atsilaisvinimu nuo kitų projektų, įgyvendinamų visoje Lietuvoje. Dalykiškas ir geranoriškas ministerijos bei jos vadovų požiūris bei situacijos vertinimas iš nūdienos perspektyvos, o ne 2019 m. retrospektyvos, nuteikia viltingai.

Klaipėda yra pristačiusi 13 parengtų projektų, kurie galėtų patekti į naująjį ES finansavimo laikotarpį, bet reikia dar daug nuveikti, kad tie projektai atitiktų Europos nustatytus kriterijus, apsvarstyti projektus Regioninės plėtros taryboje, gauti jos pritarimą. Vienas iš šio susitikimo tikslų, anot V. Grubliausko, buvo noras VRM vadovus patikinti, kad uostamiestis tokių projektų, kurie galėtų pretenduoti į finansavimą, turi nemažai. Tačiau Klaipėdos miesto vadovai atkreipė dėmesį, kad projektų aprašai turi būti parengti taip, kad ateityje būtų kuo daugiau galimybių juos pritaikyti, kitaip sakant, kad projektų aprašai netaptų formalia priežastimi negauti finansavimo. Apsitarta dėl ministerijos ir savivaldybės galimybių bendradarbiauti rengiant projektų aprašus pagal nustatytus reikalavimus. Klaipėdos miesto vadovai išreiškė lūkestį, kad bus rastas aukso vidurys tarp griežtų europinių reglamentavimų, kur kokioms sritims, kokiems tikslams bus galima būsimojo periodo europinė parama, t. y. ministerijos parengti aprašai, kurie nesikirstų su europiniais reikalavimais, bet paliktų regionams galimybę kiek įmanoma efektyviau naudotis

VRM atstovai patikino, kad projektai, susiję su teritorijų konversija, su „žaliuoju“ Europos kursu turi didelę perspektyvą, bet verdiktas dėl jų ateities paaiškės tik VRM detaliai juos išnagrinėjus ir įvertinus.

Šaltinis: klaipeda.lt

Temos: Statyba