NT rinkos dalyviai: didžiausią iššūkį kelia brangstančios medžiagos
pixabay nuotr.

Vilnius, spalio 25 d. (BNS). Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.

Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Rinkos dalyviai taip pat pastebi, jog projektų plėtrą vėlina ir prailgėję valstybinių institucijų derinimo terminai, nerimą kelia ir auganti infliacija, brangstančios dujos bei elektros energija.

BNS paprašė 5 NT vystytojų ir 5 statybos įmonių nurodyti 3-5 iššūkius, kurie laukia ketvirtąjį ketvirtį ir argumentuoti, kodėl būtent šie iššūkiai yra aktualūs.

Statybinių medžiagų brangimas stabdo projektus

Anot bendrovės „Veikmės statyba“ komercijos vadovo Romo Dagilio, dėl išaugusios savikainos didelė dalis planuotų projektų nebetelpa į numatytus biudžetus.

„Privačiame sektoriuje investuotojai priversti koreguoti investicinius planus, o viešajame sektoriuje, kur biudžetai formuoti dar prieš 2-3 metus, konkursai tiesiog nutraukiami“, – BNS teigė R. Dagilis.

Jam antrina ir NT plėtros bendrovė „Sirin development“ vadovas Laurynas Kuzavas, kuris pastebi, jog dėl nežinomų investicijų kaštų, dalis vystytojų nusprendė stabdyti projektų paleidimą į rinką.

„Tokius poelgius buvo galima pastebėti ir 2020 metais, šie metai ir šis ketvirtis – ne išimtis. Tai ir lemia, jog pasiūla nepatenkina išaugusios paklausos“, – BNS sakė L. Kuzavas.

Bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas BNS nurodė, jog pagrindinės statybinių konstrukcijų medžiagos brango 50-100 proc., faktiškai neliko nei vienos medžiagų grupės, kurios kaina išliko nepakitusi.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis skaičiuoja, jog kurių darbų kainos šiemet paaugo 30 procentų.

„Metų pradžioje pirmąjį ketvirtį labai ženkliai išaugo metalo kainos, po to išaugo kainos medienai, po to išaugo kainos polistirolui. Šių medžiagų yra sunaudojama yra labai daug statyboje ir tas iš karto išbrangino pagrindinius statybos darbus. Dabar brangsta energijos resursai“, – BNS teigė A. Avulis.

Anot statybų bendrovės „Conresta“ vadovo Luko Laukaičio, šiuo metu kai kurios kainos stabilizavosi, kitos vis dar kyla, yra vos vienetai nežymiai atpigusių medžiagų kategorijų.

„Komerciniame sektoriuje nėra teisinės prievolės sutartyse įtraukti indeksaciją, tad rangovams didžiąja dalimi tenka suakumuliuoti pabrangimo nuostolį. Dėl to, šį ketvirtį ir kitų metų pradžioje daug rangovų turės finansinių problemų ir yra didelė tikimybė, kad daugės bankrotų statybų sektoriuje“, – BNS tvirtino L. Laukaitis.

Statybos bendrovė „Litana ir ko“ dėl poreikio amortizuoti medžiagų pabrangimą formuoja savo kitų metų užsakymų portfelį ne Lietuvoje, o Skandinavijos šalyse.

 Tokį sprendimą lėmė tai, kad siekiant gauti prognozuotą pelną, jo dalį tektų „pamiršti“ dėl poreikio amortizuoti medžiagų pabrangimą, kuris vis tęsiasi. Tad, nusprendėme ir toliau pagrinde dirbti statybos projektuose Švedijos ir Norvegijos šalyse. Pastebime, kad šiose rinkose net ir paaštrėjusi konkurencija pasižymi aukštesne tarpusavio kultūra ir pagarba bei pelnome užsakovų palankumą pirmiausia darbų kokybės atžvilgiu, o ne žemesnės kainos pasiūlymu, kuris dominuoja Lietuvos statybų rinkoje“, – BNS teigė „Litanos ir Ko“ komercijos direktorė Jurgita Jašinskytė-Ostrovskienė.

Anot statybos bendrovės „Staticus“ Technikos departamento vadovo Vaido Kazlausko, dėl medžiagų brangimo ir vėlavimo Skandinavijoje jau užsimenama, kad investuotojai išvis gali atsisakyti naujų investicijų.

„Kadangi dirbame Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, tai jau dabar Skandinavijos kai kurie investuotojai pradeda kalbėti, kad galbūt net nedarys jokių investicijų, naujų projektų, jeigu toliau bus nevaldomas medžiagų brangimas. Reikia tikėtis, jog kol kas tai yra tik kalbos ir situacija stabilizuosis, tik niekas negali prognozuoti ar stabilizuosis kitų metų pradžioje, ar antrame, trečiame, ketvirtame ketvirtyje“, – BNS teigė V. Kazlauskas.

Nerimą tarp rinkos dalyvių kelia ne tik augančios medžiagų kainos, bet ir auganti infliacija, didėjančios energijos, dujų kainos.

„Tarp kompleksinių NT sektoriaus iššūkių metų pabaigoje vis didesnį nerimą kelia sparčiai auganti infliacija. Taip pat reikšmingai brangstantys energijos ištekliai, kurie dar labiau didins infliaciją, brangins žaliavas, statybines medžiagas, logistiką ir, labai tikėtina, prastins tiek vartotojų lūkesčius, tiek realią perkamąją galią“, – BNS sakė NT plėtros bendrovės „Galio group“ plėtros ir analizės vadovas Robertas Žulpa.

„Iš viso mūsų portfelyje yra 11 prekybinės paskirties objektų, kuriuose gamtinės dujos naudojamos kaip pagrindinis energijos šaltinis šildymui. Paskaičiavome, kad dėl to patirsime 3 kartus didesnius šildymo kaštus šildymo sezono metu“, – BNS tvirtino komercinio NT  bendrovės „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis.

Statybinių medžiagų vėlavimas ilgina tiekimo standartus

Pasak R. Žulpo, po pastarojo ekonomikų uždarymo karantinui bei žaibiškai atsigavusios paklausos po atsidarymo vis dar tęsiasi statybinių medžiagų pasiūlos sutrikimai.

„Tai sunkina NT projektų įgyvendinimo procesus ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, o kartu yra vienas pagrindinių veiksnių dėl ko didėja NT kainos“, – teigė R. Žulpa.

Anot „Staticus“ atstovo V. Kazlausko, jeigu anksčiau tiekimo standartas siekė apie 10-12 savaičių, tai jau dabar planuojama turėti pusmečio tiekimo terminus.

„Yra gamyklų, kurios buvo susimažinusios savo pajėgumus, vienos pasidariusios planinius aptarnavimus ir susistabdžiusios, kitos gamyklos tiesiog negalėjo dirbti dėl žmonių trūkumo, susijusio su pandemine situacija ir šio poreikio niekaip negali atlošti šiai dienai. Ne tik, kad negali stabilizuoti, bet vis dar kai kurių medžiagų eilės ilgėja ir toliau kainos kyla“, – tvirtino V. Kazlauskas.

„Baltisches Haus“ vadovo A. Masionio teigimu, prie medžiagų vėlavimo ir prisideda epidemiologinė situacija.

„Kai žmogui susirgus ar esant saviizoliacijoje, kyla darbo organizavimo iššūkių, stringa projektų įgyvendinimas ir sprendimų priėmimas tiek privačiose įmonėse, tiek valstybinėse ar vietos valdžios institucijose“, – aiškino A. Masionis.

Anot nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“ ir „Darnu group“ atstovų, dėl medžiagų trūkumo ir jų vėlavimo gamyklose dėl gaminių susidaro eilės.

„Gamyba tiek užimta, kad, pavyzdžiui, surenkamų betono kolonų gamybai cemento gamyklose laiką reikia rezervuoti prieš metus“, –  teigė „Darnu group“ vadovė S. Survilaitė-Mekionienė.

„Mums kai kurių gaminių iš gamyklų reikia laukti 9 mėnesius. (...) Sudėtinga planuoti, ką nors daryti, išsitęsia laikas, išsitęsia ir būsto pirkėjų eilės ir laukimo terminai. Tai nėra labai gerai, nes tiesiog statybos pramonės pajėgumai Lietuvoje šiuo metu išsemti pilnai, jie nepajėgia patenkinti rinkos poreikių ir tada jau formuojasi deficitas, tenka stoti į eilę ir laukti“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis.

Darbo jėgos trūkumas augina jos kainas

Pasak „Panevėžio statybos tresto“ vadovo E. Urbono, didėjant vakcinacijos tempams, atnaujinami anksčiau pristabdyti konkursai, todėl statybų rinkoje sparčiai daugėja užsakymų, o dėl to kyla darbo jėgos trūkumas.

„Projektų vystytojams ir statybų bendrovėms teks pasukti galvas, kas įgyvendins naujus projektus – jau šiandien itin jaučiamas statybininkų stygius. Remiantis paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai laisvų darbo vietų yra būtent statybų sektoriuje. Rinkoje taip pat ženkliai kyla darbo jėgos kaina“, – teigė E. Urbonas.

„Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis nurodė, jog jeigu bendrovės statomuose objektuose anksčiau dirbdavo apie 500-600 darbuotojų, tai dabar dirba apie 200 darbuotojų.

„Tos darbo jėgos Lietuvoje mažėja, o įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių, Baltarusijos, Ukrainos yra labai problematiška. Kai tos darbo jėgos negalime įsivežti, aišku, kad ir apimtys mažėja, tiesiog negalėsime padaryti to, ką buvome susiplanavę metų pradžioje“, – tvirtino A. Avulis.

Pasak „Litana ir Ko“ komercijos direktorės J. Jašinskytės-Ostrovskienės, kvalifikuotos darbo jėgos trūksta įvairiose srityse – nuo gelžbetonio konstrukcijų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, specialistų statybos projektų valdymo komandose iki inžinerinių specialybių darbuotojų administracijoje.

„Tačiau ir čia, dėl specialistų trūkumo dalį trūkstamų specialybių atstovų įdarbiname iš trečiųjų šalių. Be to, kaip niekada ypatingai jaučiame konkurentų aktyvumą siekiant persivilioti paklausių specialybių darbuotojus“ – teigė „Litana ir ko“ atstovė.

Valstybinių institucijų derinimo terminai ilgina projektų įgyvendinimą ir augina jų kainas

Tarp iššūkių, aktualių šių metų ketvirtąjį ketvirtį, statybos ir NT rinkos dalyviai įvardija ir prailgėjusius valstybinių institucijų derinimo terminus, kintančią teisinę aplinką ir statybos procesų reguliavimą.

„Verslo aplinkos prasme didžiausiu neapibrėžtumu išlieka nuolat kintanti teisinė aplinka ir statybos procesų reguliavimas, bei iki galo neišspręstas valstybinės žemės nuomos klausimas“, – teigė „Darnu group“ vadovė S. Survilaitė-Mekionienė.

Anot „Panevėžio statybos tresto“ generalinio direktoriaus E. Urbono, dėl prailgėjusių valstybinių institucijų derinimo terminų išauga projektų kainos, o užsakovai jų peržiūrėti nesutinka.

„Jie nori likti prie sutartų kainų, kurios kartais būna suderintos net prieš porą metų. Šioje vietoje statybų sektoriui trūksta valstybės paramos, siekiant suvaldyti dėl pandemijos pakilusias kainas ir kompensuoti patirtus nuostolius“, –  tvirtino E. Urbonas.

Anot „Galio group“ atstovo R. Žulpos,  sulėtėjusį NT projektų įgyvendinimą lėmė ir pasikeitę teisės aktai, pavyzdžiui, naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas.

„Tiek NT plėtotojai, tiek savivalda išgyvena savotišką pereinamąjį laikotarpį realizuojant praktikoje teisinius pokyčius“, – teigė R. Žulpa.

„Hanner“ valdybos pirmininko A. Avulio teigimu, dėl biurokratijos Vilniaus savivaldybėje tris kartus išilgėjo statybos leidimo gavimo procedūros.

„Akivaizdu, kad jeigu neturėsime statybos leidimų tai neturėsime ir verslo. Jeigu neturėsime statybos leidimo, tai negalėsime rinkai pasiūlyti būsto“, – sakė jis.

Šaltinis: BNS

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location