Moduliniai pastatai išsprendžia kai kurias problemas ir nė kiek nenusileidžia tradicinei architektūrai  ‎‎

Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijoje, populiarūs moduliniai pastatai, nors ir lėtai, tačiau skinasi kelią ir mūsų šalyje. Greitai pastatomi, o kas ypač svarbu – lengvai demontuojami ir perstatomi į kitą vietą šie pastatai, architektų teigimu, ateityje sulauks dar daugiau tautiečių susidomėjimo. Statybiniai vagonėliai, sukonstruojamieji modeliai ir jūriniai konteineriai – tai pastatai, kurie atlieka ne tik laikino gyvenimo, bet net ir ugdymosi juose funkcijas.

Buvo pirmieji šalyje

Prieš beveik 8 m. Svencelės kaime (Klaipėdos r.) bendras architektų „AKETURI ARCHITEKTAI“ (autoriai: Milda Rekevičienė ir Lukas Rekevičius) ir „DO ARCHITECTS“ (autoriai: Andrė Baldišiūtė, Ignas Uogintas ir Algimantas Neniškis) kūrybinės komandos įrengtas jėgos aitvarų miestelis-sporto bazė buvo pirmasis mūsų šalyje įgyvendintas projektas iš modulių, šiuo atveju – statybinių vagonėlių, savo stilistika primenančių jūrinius konteinerius.

Anot įmonės „AKETURI ARCHITEKTAI“ vadovo ir projekto koordinatoriaus Luko Rekevičiaus, įkvėpimas suprojektuoti būtent tokią poilsiavietę kilo 2012 m., periodu po krizės.

„Tuomet žiniasklaidoje dažnai buvo matomi vaizdai su tūkstančiais uostuose sukrautų nenaudojamų konteinerių ir mes pamanėme – kodėl gi ne? Juolab kad metais anksčiau Londone atsidarė laikina maisto prekyvietė „BoxPark“, įrengta būtent iš jūrinių konteinerių. Prekyvietė sėkmingai veikė, todėl kartu su pamario sklypo savininkais nutarėme išbandyti panašų modelį“, – pasakojo architektas.

 

Rekreacinė gyvenvietė yra padaryta iš 35 statybinių vagonėlių, kurių dalis yra gyvenamieji – su durimis, langais, apšiltinimu, dalis sanitariniai – juose įrengti tualetai, dušai, skalbykla. Iš jūrinių konteinerių imitacijos vagonėlių įrengta ir kavinė, sandėliukai. Pasak L. Rekevičiaus, pastatų interjeras įrengtas labai asketiškai, tačiau idealiai atitinka jėgos aitvarų mėgėjų bendruomenės dvasią ir poreikius.

„Statybos greitis ir didelė konteinerių likvidi vertė buvo esminiai argumentai, kodėl juos pasirinkome. Be to, nebuvo aišku, kaip teritorija vystysis toliau, todėl nesinorėjo daryti kapitalinės statybos investicijų ir išsaugoti projekto laikiną pobūdį, – apie savo komandos pasirinkimą pasakojo pašnekovas.

Puikus sprendimas statybai jautriose teritorijose

L. Rekevičiaus teigimu, konteinerį pavieniui, kaip laikinos architektūros elementą, įmonė „AKETURI ARCHITEKTAI“ naudoja dažnai, nes tai universalus ir patrauklus būdas išnaudoti tam tikros vietos pranašumus be ilgalaikio poveikio aplinkai.

„Pastebėjome, kad per pastaruosius metus šių pastatų Lietuvoje daugėja. Tai lemia ir besikeičianti projektavimo aplinka. Dažnai sklypai gerose vietose nebegali būti išvystyti taip greitai kaip anksčiau, todėl, siekiant iš jų gauti naudos, yra statomi laikini konteineriniai prekybos, gatvės maisto taškai, kurie sulaukia populiarumo. Be to, kai kuriose jautriose saugomose teritorijose, kur šiaip statyba ribojama, toks konteinerinis statinys yra vienintelė išeitis, norint vykdyti veiklą: ar tai būtų kavinė, ar bilietų kioskas patekti į draustinį“, – sakė architektas.

 

Šis projektas 2011 m. yra gavęs „Mies van der Rohe“ Geriausio projekto Europoje nominaciją ir 2010–2012 m. buvo įvertintas „Lietuvos architektūros apdovanojimų“ „1/5 Metro“ apdovanojimu.

Išsprendė vietų darželiuose trūkumą

Daug susidomėjimo pastaruoju metu sulaukia dar praėjusiais metais Vilniuje pradėti statyti moduliniai vaikų darželiai. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu duris jau atvėrė trys, planuojama statyti dar tiek pat naujos kartos darželių, kurie bus įrengti greta esamų vaikų darželių pastatų. Penkių iš šių projektų architektūrą ir interjerą sukūrė Sigito Kuncevičiaus projektavimo įmonės „a.s.a“ architektai: pats S. Kuncevičius, Žygimantas Gudelis, Loreta Kuncevičienė ir Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė.

Projektavimo įmonės vadovas, architektas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas, profesorius S. Kuncevičius teigia, kad moduliniai pastatai turi technologinių pranašumų: moduliai gali būti gaminami gamykloje, tad teritorija, kurioje jie stovės, netampa įprastine statybų aikštele. Jų sumontavimas užima nedaug laiko – tereikia sujungti atvežtus modulius. Moduliai ne tik lengvai sumontuojami, bet ir lygiai taip pat lengvai demontuojami.

moduliniai namai Norbert Tukaj nuotr.

moduliniai namai Norbert Tukaj nuotr.

 Norbert Tukaj nuotr.

 

„Vilniui, kaip ir kitiems didesniems Lietuvos miestams, būdingas demografinis bangavimas, kai tam tikru metu labai sparčiai vystosi arba kaip tik ima stagnuoti atskiros miesto teritorijos. Tad jei reikia, moduliai gali būti perkeliami iš sumažėjusio demografinio tankio rajono į padidėjusio tankio. Taip pat tokie statiniai yra ekologiškai tvaresni, nes yra gaminami iš metalo arba medžio. Be to, jų utilizacija yra kur kas paprastesnė nei tradicinio pastato. Ardant pastarąjį, kyla dulkių, didėja oro užterštumas ir t. t. Na, o atitarnavusio modulio metalinį karkasą galima išvežti perlydyti, medieną – perdirbti“, – pasakojo architektas.

Taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir tradicinei statybai

Anot pašnekovo, modulinės statybos vaikų darželiai niekuo nesiskiria nuo įprastinės statybos darželių, kaip gali pagalvoti, nesusipažinę su šiais statiniais.

„Modulinė statyba teisės aktuose nėra atskirai reglamentuota, tad jai yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems ypatingos svarbos statiniams“, – pridūrė S. Kuncevičius.

Šie dviejų aukštų darželių priestatai yra pagaminti iš metalinio rėmo, kuris yra užpildytas „sandwich“ tipo plokštėmis. O kad pastatai neprimintų statybininkų miestelių, modulinių vaikų darželių fasadams panaudota smulkaus mastelio medžio dailylenčių apdaila.

„Mūsų tikslas buvo moduliniam priestatui suteikti žaismingą įvaizdį. Taip atsirado spalvotų elementų: vidiniai ir išoriniai langų ir durų erkeriai bei vaikų ūgiui pritaikyti vidaus erkeriai, kuriuose jie galės atrasti savo individualią erdvę“, – sakė architektūrinės dalies projekto vadovas.

Paklausa yra, bet įgyvendinti ne taip paprasta

Architekto teigimu, mūsų šalyje modulinių pastatų kol kas nėra daug. Lietuvoje į modulinius pastatus žiūrima ne kaip į laikinus, o kaip į įprastinius statinius ir tai apsunkina jų projektavimą.

„Kol kas nėra laikiniems pastatams paruoštos įstatymų bazės – normatyvinė bazė turėtų įvertinti šio statybos metodo ypatumus. Dar vienas trukdis – siaura statybos medžiagų pramonės pasiūla: visos statybos technologijos yra orientuotos į stacionarių pastatų statybą. Moduliai yra gaminami gamyklose, o jų mūsų šalyje nėra daug“, – sakė pašnekovas.

Pasak S. Kuncevičiaus, modulių statyba mūsų šalyje įsibėgėja: „Vaikų darželių moduliniai priestatai Vilniuje buvo pirmas bandymas. Modulinė statyba visoje Europoje, ypač Skandinavijoje, plačiai naudojama universitetiniuose miesteliuose. Nėra abejonių, kad moduliai puikiai dera viešbučių statybai ir yra ne vienas toks pavyzdys. Galima ir individuali modulinė statyba – toks būstas gali būti greitai ir lengvai įrengtas bei gana unikalus. Modulinės statybos paklausa yra, plečiasi šių pastatų tipologija ir, manau, perspektyvoje toks metodas bus labai paklausus.“

Kuria tik tvarią architektūrą

Kaip ir minėjo S. Kuncevičius, modulinė statyba yra populiari švietimo įstaigų miesteliuose. Vienas danų architektų biuras „AY Arcgency“, vadovaujamas architekto Madso Mollerio, pasirinko tvarios architektūros ir sąmoningo vartojimo konceptą – savo pastatus projektuoja ir stato, nenaudodami gamtos išteklių, pasitelkdami pakartotinį naudojimą ir modernius statybos metodus. Viena pagrindinių biuro „AY Arcgency“ krypčių – visuomeninių arba gyvenamųjų erdvių kūrimas jūriniuose konteineriuose.

Astrid Maria nuotr. (Company: CPH Village, Architect: Arcgency)

 Astrid Maria nuotr. (CPH Village, Architektai: Arcgency)

 

Naujausias „AY Arcgency“ projektas – kartu su kraštovaizdžio architektais „SLA“ buvusioje laivų statykloje Kopenhagoje, Danijoje, sukurtas tvarus studentų miestelis. Siekiant sumažinti studentų apgyvendinimo trūkumą, jų bendrabučiai buvo pastatyti jūriniuose konteineriuose.

Pakanka vietos ir gyventi, ir bendrauti

Kaip savo puslapyje mini „AY Arcgency“, buvo sukurta nauja architektūra – aukščiau stiliaus iškelta estetika, pagrįsta išteklius tausojančiu, tačiau aukštos kokybės siekiančiu metodu.

Konteineris – kompaktiškas būstas, pasižymintis palankiu vidaus klimatu ir dideliu kiekiu natūralios šviesos. Kiekvienas iš studentų korpusų yra įmontuotas į 40 pėdų konteinerį, kuriame yra bendras įėjimas ir vonios kambarys bei du privatūs kambariai – kiekvienas su dideliu langu ir virtuvėle.

Neapdorota konteinerio išvaizda dera su minkštu šešėlių žaismu ant sienų metalinio paviršiaus ir aukštomis, 2,9 m siekiančiomis lubomis. Metalinės sienos suteikia galimybę sukurti lankstų ir asmenišką interjerą, nes magnetais ant jų galima pakabinti įvairių malonių smulkmenų arba tam tikslui panaudoti sienų griovelius.

Astrid Maria nuotr. (CPH Village, Architektai: Arcgency)

Astrid Maria nuotr. (CPH Village, Architektai: Arcgency)

Tarp namelių esantys tarpai yra uždengti stogu ir tai sukuria pusiau privačias zonas, kuriose galima neformaliai bendrauti arba juos panaudoti savo reikmėms. Čia studentai augina įvairius augalus ir žoleles, ilsisi, džiovina drabužius ir vakarieniauja.

Pagrindinis miestelio taškas yra bendruomenės namas – didelė lanksti erdvė, esanti uosto priekyje. Jis turi aukštas lubas – tris vienas ant kito sukrautus konteinerius. Kasdien miestelio gyventojai čia ruošia maistą, skalbia drabužius ir bendrauja. Taip pat čia vyksta viktorinų vakarai, koncertai, paskaitos ir vakarėliai.

 

                   

Lietuviški moduliniai namai – arčiau Jūsų.

- Su pilna apdaila, įrengtas dušas, WC

- Pagaminami per 4–5 savaites nuo sutarties pasirašymo

- Nuo 600 Eur/kv. m – vasaros poilsio namas

- Nuo 750 Eur/kv. m – gyvenamasis namas

Belieka išsirinkti sklypą ir nuspręsti, kiek modulių Jums reikia dabar*.

*Pagal poreikį, pavyzdžiui, pagausėjus šeimai, galima pristatyti papildomus modulius.

 

 

 





 

 

 

 

 

V/S: 59 / 2