Brangstančios statybos: kur link einame?

Trečiadienis, 26 gegužės 2021

Mediena, metalas, putplastis - statybinės medžiagos, kurių gana ženklų brangimą galima stebėti jau nuo metų pradžios. Rinkoje jaučiamas ir šių žaliavų trūkumas, kuris lemia tam tikrų gaminių ir apskritai statybų kainą. Ar tai turi poveikį ir nekilnojamojo turto pardavimo kainoms?

Capital tinklo brokeris Mantas Sladkevičius teigia, kad poveikis tikrai yra. „Naujos statybos projektų kainos kyla kone kiekvieną savaitę”, - sako jis. Jam antrina ir Justas Pranskaitis, ilgametę patirtį turintis brokeris, teigdamas, jog „nuo metų pradžios kai kurių projektų kainos pakilo 10 proc. ir, jei metų pradžioje kainos atrodė didelės, dabar jos yra dar didesnės”. Dažnai vystytojai nebegali tęsti statybų tomis pačiomis kainomis, kokios buvo pernai. Pakilusi darbų kaina, statybinių žaliavų ir jau pagamintų statyboms reikalingų produktų, pvz., langų, kainos didina ir statybų savikaina, ir galutinę kainą pirkėjui.

Daug metų sėkmingai brokeriaujantis Arūnas Pranevičius susiklosčiusioje situacijoje įžvelgia dar vieną aspektą. Jo nuomone, vystytojai, keldami kainas, bando pristabdyti pardavimus, ypatingai, jei statybos yra dar pirminėje stadijoje. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau pasitaiko situacijų, kai rangovas, prieš kurį laiką pasirašęs sutartį su vystytoju, dabar jau mato, kad už sutartas kainas darbų atlikti neįstengs. „Rangovų maržos svyruoja tarp 5-7% ir, jei pabrangsta medžiagos (kai kurių komponentų kainos pakilo ir 100%), o viso projekto galutinė kaina pakilo 10%, tai rangovas negali statyti į nuostolį. Jam tada labiau apsimoka nutraukinėti sutartį su vystytoju ir sumokėti baudas, arba bankrutuoti”, - mano A.Pranevičius. Kitas elementas - vystytojai. Jie taip pat paprastai turi apsibrėžę jiems priimtinų ir ekonomiškai naudingų kainų žirkles. Galbūt pakilus rangovo kainoms pavyksta iš naujo suderinti sutartį, bet vystytojas lieka su minimaliu pelnu arba netgi su nuostoliu. Tačiau ar daug atsiras norinčių dirbti tokiomis sąlygomis?

M.Sladkevičiaus teigimu, jau dabar galima pamatyti, kad vystytojai imasi įvairių priemonių galimam nuostoliui sumažinti. „Vieni vystytojai keičia fasadus: buvo numatyta vienoks, dabar keičia medžiagas ir siūlo jau kitokį. Kiti vystytojai pirmuose projekto etapuose galbūt siūlė ir rekuperaciją, ir įrengtas pertvaras, dabar vystomuose etapuose jau nebesiūlo nei rekuperacijos, nei pertvarų”, - sako NT ekspertas ir priduria, kad yra ir tokių vystytojų, kurie nutraukia sutartis dėl padidėjusių kainų.

Pirkėjai, priversti nekilnojamojo turto objektus pirkti brangiau, dažnai jaučiasi kaip atpirkimo ožiai, kurie turi sumokėti už statytojų ar vystytojų nuostolius ar turi padėti jiems uždirbti pelną. „Taip ir turi būti”, sako A.Pranevičius. „Rangovas turi uždirbti pelną, vystytojas taip pat turi gauti pelną, nes jie iš gaunamo pelno suteikia garantijas, o pirkėjas, kaip galutinis vartotojas, turi priimti sprendimą: ar jis sutinka su tokia nauja realybe ar ne”.

NT ekspertų manymu, didieji vystytojai neturėtų susidurti su pakilusių statybų kainų problema. Jie paprastai yra labiau patyrę ir, tikėtina, yra apskaičiavę ir numatę galimas panašias papildomas išlaidas. Didesnė tikimybė susidurti su nesklandumais yra smulkiesiems vystytojams, kurie stato po kelis namus ar kotedžus. J.Pranskaitis pateikia situacijos pavyzdį, kai yra didelė tikimybė, kad kils bėdų: žmogus pasirašė preliminarią sutartį dėl namo pirkimo, kuris bus pastatytas 2022 m. antrąjį ketvirtį, o vystytojas statybų kainą skaičiavo remdamasis tos dienos ar praėjusio laikotarpio kainomis. M.Sladkevičius pastebi, kad šiandien daugiausia tokių pardavimų ir vykdoma, „kai namai dar tik kyla, žmonės rezervuoja objektus, kurie bus pastatyti po metų, vystytojai trina rankomis ir džiaugiasi rezervacijomis, tačiau po kelių mėnesių pradėję statybas pamatys, kaip išaugo statybų sąmata”.

Ar gali būti, kad statytojai pradės taupyti ir tai neigiamai paveiks statybų kokybę? „Gali būti, kad projektuose, kurie išparduodami dar nepastatyti, bus pigesnės laiptinės, fasadai”, savo įžvalgomis dalinasi J.Pranskaitis. Jis apskritai mano, kad pigesnių medžiagų naudojimas ar pelno mažinimas ne visiems vystytojams bus išeitis. Dalis jų vis tik bus priversti likviduoti įmones.

Kas brangs labiau - butai ar namai? Tikėtina, kad namų kainų kilimas ims spartėti. „Ilgą laiką butų kainos kilo, o namų kainos liko stabilios. Daug metų namo su daline apdaila kaina buvo apie 1000 Eur/kv.m. Parduodant namą antrinėje rinkoje skirtumas tarp jo įsigijimo kainos ir aktualios pardavimo kainos buvo tikrai nežymus. Bet dabar namų kainos tikrai kils”, - sako A.Pranevičius. Jis pabrėžia, kad šiandieninėje rinkoje ryškėja skirtumas tarp namų, kurie jau yra pastatyti, kainų ir tų, kurie bus pastatyti metų eigoje. Jau pastatytų namų kaina gali svyruoti tarp 1000-1100 Eur/kv.m, o metų pabaigoje pastatyti planuojamų namų kainos su daline apdaila gali prasidėti nuo 1300 Eur/kv.m. „Situacija yra labai įdomi, yra lengvo chaoso, manau, jo gali būti ir daugiau”, - apibendrina NT brokeris.

Šaltinis: NT tiesiogiai

Temos: Statyba