Renovacija padeda sumažinti galimas ekonominės krizės pasekmes  ‎‎
/ sa.lt

Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio šakų ir sudaro beveik 10 procentų Lietuvos BVP, o šiame sektoriuje dirba apie 110 tūkstančių žmonių. Vykdomas daugiabučių modernizavimas atneša didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir šalies ekonomikai: verslas sumoka daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, didinamas darbo rinkos užimtumas, sudarant galimybių verslui išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Tai reiškia, kad kuriama pridėtinė vertė, auga gyventojų perkamoji galia ir gyvenimo kokybė. Apie tai, kaip karantino laikotarpis paveikė renovacijos procesą ir kokią įtaką šis procesas daro Lietuvos ūkio augimui kalbamės su specialistais.

Statybų sektoriuje prognozuojamas nuosmukis

Lietuvos Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, karantino laikotarpiu statybos sektoriuje buvo sparčiai stabdomi privatūs ir investiciniai projektai, todėl šio sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30 procentų nuosmukį. ,,Jeigu prognozės išsipildys, tuomet mūsų valstybės biudžetas praras 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų GPM mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio“, – teigia pašnekovas.

Prasidėjus karantinui buvo pastebima tendencija, kad rangovams laimėjus naujus konkursus prieš pat karantiną ir karantino laikotarpiu, užsakovai pakankamai ilgai, pavyzdžiui, 3-4 mėn. neišsprendė finansavimo užtikrinimo. Taip pat karantino laikotarpiu užsakovai ilgą laiką neatsiskaitinėjo rangovams už paskutines išrašytas sąskaitas ir atliktus darbus pagal sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, yra bendrovių, kurioms vėlavo mokėjimai iš užsakovų net po keletą mėnesių, o bendra skola vienai bendrovei siekė net apie 700 tūkst. eurų.

,,Karantino laikotarpiu stringant eksportui, buvome paskatinti atsigręžti į namų rinką ir ieškoti būdų kaip stimuliuoti vidaus ekonomiką. Vienas jų – investuoti ir įgyvendinti valstybinius statybos ir infrastruktūros projektus, vykdyti masinę daugiabučių renovaciją“, – sako D. Gedvilas.

Pasak jo, vidaus ekonomikos skatinimas per statybos ir infrastruktūros bei renovacijos projektus ne tik padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką kriziniu laikotarpiu, bet ir išsaugotų tūkstančius darbo vietų, kurtų pridėtinę vertę, skatintų vidaus vartojimą bei finansų cirkuliaciją šalies viduje.

Kodėl verta skatinti daugiabučių modernizaciją?

Kiekviena valstybė vienu iš prioritetų laiko darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą. D. Gedvilo nuomone, dabar itin svarbu imtis reikalingų veiksmų, siekiant stabilizuoti padėtį statybos sektoriaus darbo rinkoje ir sudaryti galimybes verslui kurti naujas darbo vietas, nes kone kas ketvirtoje Lietuvos šeimoje gyvena statybos srityje dirbantys asmenys. Jeigu 10 procentų statybos sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10-12 tūkst. gyventojų metų pabaigoje atsidurtų Užimtumo tarnybos sąrašuose arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę. Tai žmonės, kurie per metus sukuria apie dešimtadalį šalies BVP. Nedarbas ir į valstybės biudžetą nesurinktos pajamos gali priversti didinti mokesčius, o tai būtų našta visiems Lietuvos piliečiams.

Įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo projektus, per dešimtmetį sukuriama daugiau nei 20 000 papildomų darbo vietų. Taigi renovacija yra labai svarbi mūsų šalies darbo rinkai. Pasak D. Gedvilo, dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti maždaug po 100 metų, todėl Valstybė turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją bent per 10-15 metų, todėl reikėtų kurti modelį, galintį paspartinti modernizacijos procesą.

Anot D. Gedvilo, skatindami daugiabučių modernizaciją, įgyvendintume ir pagrindinę renovacijos misiją – sumažintume CO2 išmetimo į atmosferą kiekį, sutaupytume patalpų šildymui išleidžiamus valstybės ir žmonių finansinius resursus. Taip pat daugiabučių namų modernizavimas mažina pastato priežiūros išlaidas, didina gyventojų komfortą ir ilgina namo eksploatacijos laiką. ,,Norėčiau paminėti ir tai, kad modernizavus didžiąją dalį daugiabučių namų pagražėtų miesto estetinė išvaizda, o pagražėjęs miestas daugiau pritrauktų turistų. Tai pagyvintų tiek patį miestą, tiek teigiamai veiktų ekonomiką. Tačiau didelė dalis gyventojų bendruomenių dar nepasitiki daugiabučių modernizacijos efektyvumu, kokybe ir todėl nedalyvauja renovacijos procese“, – teigia D. Gedvilas.

Gerėjant kokybei, išauga būsto vertė

Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą”, atsakingos už Vilniaus miesto daugiabučių modernizavimą ir aplinkos atnaujinimą, vadovė Eglė Randytė teigia, kad šiais metais Vilniuje jaučiamas itin didelis susidomėjimas daugiabučių renovacija. „Mūsų įstaigos specialistai teikia gyventojams nemokamas konsultacijas apie renovacijos galimybes. Kartu su gyventojais ir namo prižiūrėtoju įvertiname konkretaus namo būklę – toliau namo gyventojai patys sprendžia, ar pasirinkti kompleksinę renovaciją su valstybės parama, ar po truputį tvarkytis patiems. Turime labai daug namų, kurie laukia mūsų konsultacijų dėl renovacijos. Karantino metu vedėme nuotolinius susitikimus, vasarą su gyventojais jau susitinkame gyvai. Dažniausiai gyventojai klausia apie renovacijos kainą ir priemones. Pirmiausia patariame pritarti investicijų plano parengimui, kurio metu įvertinama konkretaus namo būklė, parenkami modernizavimo sprendiniai ir apskaičiuojama kaina. Dažniausiai investicija nesiekia 1 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, išsimokant per 20 metų“, – sako E. Randytė.

Anot jos, gyventojai patys pastebi, kad renovuotas namas atrodo kaip naujas. Nuo šių metų Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo tvarkyti ir kiemus prie atnaujintų namų. Tai dar vienas didelis paskatinimas gyventojams. Tokiu būdu, atsinaujinant namams ir aplinkai gerėja bendra gyvenamosios aplinkos kokybė ir išauga būsto vertė.

Vertinant ekonominį renovacijos poveikį svarbi visuma

Bendrovės ,,ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska įsitikinęs, kad priemonių energijos vartojimo efektyvumui renovuojamuose (modernizuojamuose) pastatuose užtikrinti yra daugybė, tačiau reikia prisiminti, kad tik kompleksiškas įvairių sprendimų panaudojimas projektavimo, statybos bei eksploatavimo stadijose užtikrina geriausią rezultatą. Ekonominis renovacijos poveikis gyventojams yra labai svarbus, tačiau reikia vertinti visumą. Renkantis sprendimus ir medžiagas būtinas racionalus mąstymas ir kompleksiškumas, bet neužsiciklinimas ties atskirais metodais, kurie dažnu atveju renovacijoje neveikia be kitų sudedamųjų (pavyzdžiui, vien tik atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas, šildymo sistemų keitimas ir t. t.).

Tik sprendimų visuma leidžia pasiekti maksimalaus energijos sutaupymo efekto bei užtikrinti komfortiškas gyvenimo sąlygas gyventojams. Renkantis šiltinimo medžiagas konkrečiai pastato konstrukcijai ir jo paskirčiai reikia atsižvelgti ne tik į jų kainą, bet į charakteristikas. Šiuo atveju esminis parametras nėra tik izoliacinės savybės. Dažnai pamirštama apie vis labiau aktualius garso izoliacijos ar gaisrinės saugos aspektus. ,,Tik efektyvios, natūralios kilmės ir nedegios izoliacinės medžiagos leidžia pasiekti pažangios bei darnios statybos principus. Darni plėtra yra būdas suderinti civilizacijos pažangą ir gamtos apsaugą, tokiu būdu išsaugant gyvenamąją aplinką, kokybišką ir komfortabilų gyvenimą“, – įsitikinęs A. Buska.

Renovacijos proceso skatinimas padėtų atsigauti Lietuvos ekonomikai

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. šalyje buvo 203,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 11,8 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis nedarbo lygis per paskutinį mėnesį šalyje išaugo 0,6 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė atnaujintas prognozes, kuriose numatoma, kad pandemijos krizė lems, jog Lietuvos BVP šiais metais gali susitraukti 8,1 proc. išvengus antrosios viruso bangos, ir 10,4 proc. įvertinus galimą antrąją viruso bangą. Kalbintų specialistų nuomone, išaugę renovacijos procesai padėtų sumažinti nedarbo lygį ir teigiamai įtakotų Lietuvos BVP atsigavimą.

V/S: 1038 / 209