NT rinka rudenį - ar pagaliau kris būsto kainos?
Asociatyvi nuotr.

Vasarą visi su nerimu laukėme rudens, kai šalis, anot ekspertų, panirs į krizę - infliacinę, energetinę, būsto. Ruduo atėjo. Kokios prognozės nekilnojamojo turto (NT) rinkoje? Ar verta tikėtis būsto kainų mažėjimo? 

Ruduo didesnių pokyčių neatneš 

Daugeliui atrodo, jog jei yra kalbama apie krizę, tai kartu kalbama ir apie būsto kainų mažėjimą. Tokią patirtį atsinešame iš 2008 metų, šalį ištikus defliacijos krizei, kai žmonėms nebeužteko gaunamų pajamų finansiniams įsipareigojimams vykdyti. „Real Data” vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, Lietuva jau išgyvena krizę, tik kitokią, nei prieš 15 metų. Šiandieninė krizė yra infliacinė, kai viskas brangsta – energetika, kuras, maisto produktai, paslaugos, statybinės medžiagos. Kartu didėja ir atlyginimai. „Infliacinėje aplinkoje labai tikėtina, kad tiesiog bus valiutos pinigų nuvertėjimas. Tai reiškia, kad turtas bus vertinamas didesne pinigine išraiška”, - sako A. Antanavičius. 

Nuomonei, kad nekilnojamojo turto kainos šį rudenį neturi pagrindo kristi, pritaria ir Saulius Vagonis, „Ober-haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Jo nuomone, didesnių pokyčių rinkoje galima būtų tikėtis žiemą ar kitų metų pavasarį, nes „rinka yra inertiška, ji negali greitai pasisukti. Šiuo metu mes dar turime įsibėgėjusią rinką”. Vis dėlto S. Vagonis pripažįsta, kad didėja būsto pirkėjų ir nuomininkų lūkesčiai, jog situacija rinkoje artimiausiu metu keisis. „Aš manau, kad šis ruduo didesnių pokyčių būsto kainose neatneš, tačiau ar keisis sandorių skaičius, čia jau kitas klausimas”, - sako S. Vagonis. 

Dviejų greičių NT rinka 

Tiek A. Antanavičius, tiek S. Vagonis, kalbėdami apie NT rinkos aktyvumą, rekomenduoja atskirti pirminę - vystytojų - ir antrinę - senos statybos - rinką. Anot ekspertų, žiniasklaidoje dažniau pasirodo informacija apie pirminės rinkos situaciją, pagal kurią negalima spręsti apie padėtį antrinėje rinkoje. 

Vystytojų rinkoje pastebimas sandorių mažėjimas. A. Antanavičius tai grindžia tuo, jog didžioji dalis vystytojų rinkai siūlo dar nebaigtus statyti ar net nepradėtus statyti butus. Didžioji dalis vystytojų pardavimų yra išankstiniai. „Logiška, kad dabar, esant gerokai didesniam neapibrėžtumui dėl ateities, pažadų pirkimas nebėra pati paklausiausia prekė ir dalis potencialių pirkėjų atsitraukė”, - sako A. Antanavičius ir priduria, jog pirkėjus atbaido ir vystytojų dėl pasiūlos trūkumo keliamos būsto kainos. 

„Antrinė - senos statybos – rinka yra gana aktyvi. Ji turi esminį skirtumą - būstą galima nusipirkti šiandien ir iš karto tapti to būsto savininku. Pirkėjai iš karto gauna turtą, kurį įsigijo, bei apsaugą nuo infliacijos”, - sako A. Antanavičius ir priduria, jog dėl šių priežasčių į antrinę rinką atsisuka nemažai pirminės rinkos potencialių pirkėjų. 

Anot eksperto, negalima vienareikšmiškai vertinti NT rinkos aktyvumo atsižvelgiant vien tik į vystytojų veiklos rezultatus. Kolegai pritaria ir S. Vagonis sakydamas, jog „produktas, kurį dabar siūlo plėtotojai, jis nėra toks, koks buvo anksčiau, kai buvo aiški kaina, aiškus terminas. Šiandien pirkėjas susiduria su abejonėmis tiek iš vystytojų pusės vykdant įsipareigojimus, tiek jis pats ima galvoti apie įvairias asmenines rizikas”. 

Capital tinklo brokeris Mantas Mikočiūnas sako, jog prasidėjus energetinei krizei ir ženkliai pabrangus šildymui, pirkėjai daugiau dėmesio skirs energetiškai efektyviems būstams. „Manau, kad išaugusios energijos kainos leis priminti, ką mes jau kurį laiką buvom pamiršę. Nelabai kas kreipdavo dėmesį į skaičius sąskaitose, o jeigu ir atkreipdavo pirkėjas dėmesį, tai jam tai nebuvo esminis faktorius renkantis būstą. Būstai, kurie turi pigesnį išlaikymą, gaus daug daugiau dividendų lyginant su tais, kurių išlaikymas yra brangus”, - mano brokeris. 

Kylančios palūkanos stipriai neveikia rinkos 

S. Vagonis, vertindamas kylančių palūkanų poveikį NT rinkai, sako, jog tokios palūkanos, kokios yra dabar, yra gal labiau psichologinis stabdis, tačiau realiai NT rinkos jos dar neveikia. Anot eksperto, didesnis lūžis būtų pasiektas palūkanoms padidėjus dar bent 2 procentais. „Tada jau turbūt turėtume atsargesnę rinką, o dabar gal kažkuriam pirkėjui, mažiau pasiturinčiam, jos muša per kišenę, galbūt ir psichologiškai yra nepatogu, bet sakyčiau, kad infliacija ir energetinių išteklių kainos yra didesnis baubas nei Euriboras”.

Stebėti visą ekspertų diskusiją ir išgirsti daugiau jų įžvalgų rudeniui galite laidoje „Tarp keturių sienų”.

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location