N. Mačiulis: būsto rinka Lietuvoje nėra perkaitusi
Vilnius

Apžvelgdamas aktualią ekonominę situaciją Lietuvoje, Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vis labiau mažėja priežasčių tolimesniam sparčiam būsto kainų augimui, ims mažėti būsto įperkamumas, o pagrindinė būsto kainų kilimo priežastis - pasiūlos trūkumas.

Swedbank ekonomistas N. Mačiulis Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigė, jog Lietuvos būsto rinka išties išgyveno klestėjimo laikotarpį. Tą rodo pasikartojančių sandorių indeksas. Kaune ir kituose mažesniuose miestuose būstas per metus pabrango maždaug penktadaliu, Vilniuje - 19 proc. Anot ekonomisto, tokie skaičiai liudiją tikrai spartų kainų augimą, kuris labiausiai yra susijęs su pasiūlos trūkumu.

„Sandorių skaičius buvo rekordinis. Vilniuje įvyko įdomus pokytis sandorių struktūroje”, - užsiminė N. Mačiulis. Pasak jo, visą praėjusį dešimtmetį matėme senos statybos būsto sandorių mažėjimą, kuris buvo nukritęs ir žemiau 50 proc. ribos. 2020 m. naujos statybos būsto sandorių skaičius netgi viršijo senos statybos sandorius. Tuo tarpu 2021 m. naujos statybos būsto sandorių dalis vėl nukrito iki trečdalio, o du trečdalius būsto sandorių sudarė senos statybos būsto sandoriai.

„Tai rodo naujos statybos trūkumą. Tiesa, mes nematome sandorių, kurie dar nėra užregistruoti Registrų centre. Didelė dalis sandorių yra išankstiniai pirkimai nepastatytų butų, nepradėtų statyti būstų ar dar net nenubraižytų būstų”, - sakė N. Mačiulis ir pridūrė, jog šie skaičiai pasimatys tik 2022 bei 2023 m.

Swedbank ekonomisto teigimu, nepaisant spartaus kainų augimo, būsto įperkamumas Lietuvoje nesumažėjo. Tai nulėmė sumažėjusios būsto paskolų palūkanų normos bei sparčiai augę atlyginimai. Vis dėlto specialistas prognozuoja, jog būsto įperkamumas ims mažėti, nes atlyginimų augimas nespėja paskui būsto kainų augimą.

„Nuomos pajamingumo indeksas taip pat rodo, kad nuomos alternatyva tampa santykinai patrauklesnė negu įsigijimo, nes būstas brangsta sparčiau negu didėja nuomos kaina”, - teigė N. Mačiulis. Jo nuomone, ateityje matoma vis mažiau priežasčių tokiam sparčiam būsto kainų kilimui, koks buvo pastaraisiais metais.

2021 m. būsto kainų augimą lėmė du pagrindiniai veiksniai. Vienas jų - pasiūlos trūkumas. Vilniuje buvo pastatyta naujų butų mažiausiai per paskutiniuosius penkerius metus ir jų buvo pastatyta mažiau, negu įvyko sandorių. Toks atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos ir kėlė kainas.

N. Mačiulis pažymėjo, jog Vilnius atsidūrė labai palankioje demografinėje situacijoje. Čia apie 18 proc. sudaro gyventojų, priklausančių 30-40 metų amžiaus grupei, o būtent šios grupės gyventojai dažniausiai ir perka būstus.

Apibendrindamas N. Mačiulis teigė, jog bendrai būsto rinka Lietuvoje nėra perkaitusi ir tolimesniam sparčiam kainų augimui yra vis mažiau priežasčių. „Padidėjus pasiūlai, būtų galima matyti daug sveikesnę būsto rinką, kur derybinė galia sugrįžtų į pirkėjų rankas ir nebūtų perkami būstai iš brėžinių ar net kai dar nėra brėžinių ar net statybų leidimų”, - ekonomikos situacijos apžvalgoje teigė Swedbank ekonomistas N. Mačiulis.

 

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location