Lietuvos bankas: būsto įperkamumas Lietuvoje prastėja
Asociatyvi nuotr.

Norintiems įsigyti 50 kv. m būstą Lietuvoje vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų. Lyginant su kitais Europos miestais, situacija mūsų šalyje nėra labai bloga, vis dėlto reikia ieškoti sprendimų, kuriais būtų užtikrinta, jog nuosavas būstas, ypatingai jaunoms šeimoms, būtų prieinamas lengviau. 

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius LR Seimo biudžeto ir finansų posėdyje pristatydamas esamą situaciją teigė, jog metinis būsto kainų augimas, prasidėjęs pandemijos metu, nusistovėjo ties maždaug 20 proc. „Panašią augimo bangą turėjome 2007 metais. Tik tada ji labiau buvo paremta kreditų, dabar labiau savomis lėšomis“, - pažymi J. Markevičius ir atkreipia dėmesį, kad jei pirmaisiais metų mėnesiai buvo galima stebėti tam tikrą kainų augimo lėtėjimą, tai pastaruosius du mėnesius vėl yra fiksuojamas kainų augimo pakilimas. Šį kainų augimo pokytį lėmė, anot J. Markevičiaus, jau nebe paklausos inercija, kaip buvo pandemijos metu, o išaugę statybos kaštai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos savikaina augo apie 20 proc., t.y. panašiai tiek, kiek ir būsto kaina. 

Būsto įperkamumui didelę įtaką daro darbo užmokesti. Prieš pandemiją ir pandemijos metu atlyginimų augimas Lietuvoje buvo labai spartus. Pastaruosius 5 metus darbo užmokestis kilo apie 10 proc. per metus. Lietuvos banko prognozė rodo, jog ir šiais metais atlyginimų augimas viršys 10 proc., o kitais metais jis bus šiek tiek mažesnis, bet taip pat netoli 10 proc. ribos. Darbo užmokesčio augimas buvo stebimas visoje Lietuvoje. Kodėl darbo užmokestis toks svarbus, kalbant apie būsto įperkamumą? Būtent būsto kainos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis iš esmės nulemia būsto įperkamumą. 

Anot Lietuvos banko atstovo, pandemijos metu būsto įperkamumas buvo suprastėjęs, nes gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos kilo vidutiniškai 20 proc. per metus, o atlyginimai – apie 10 proc. Dabar, pasak J. Markevičiaus, būsto įperkamumo rodiklis yra daugmaž 2018 metų lygyje. „Tai nėra labai dramatiška, bet jeigu tai tęsis toliau, vis daugiau žmonių būstą įpirkti taps sudėtingiau“. 

Lyginant būsto įperkamumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, prasčiausia situacija yra Vilniuje. Norint įsigyti 50 kv. m būstą Vilniuje reikia 7,3 vidutinių metinių atlyginimų. Taip yra todėl, kad nors Vilniuje atlyginimai ir didesni, nei kituose šalies miestuose, būsto kainos čia taip pat yra aukštesnės. Panaši situacija yra daugelio Europos šalių sostinėse. Geriausia situacija iš didžiųjų miestų yra Panevėžyje. Norint įsigyti 50 kv. m būstą šiame mieste, vidutiniškai reikėtų 4 vidutinių metinių atlyginimų. Taigi, vertinant būsto įperkamumą labai svarbu yra atsižvelgti ne tik faktinę būsto kainą, bet ir vidutinį darbo užmokestį tame regione. 

Vidutinio darbo užmokesčio ir būsto kainos santykis yra aktualus, jei būstas yra perkamas nuosavomis lėšomis, t.y. neimant būsto paskolos. Jei imama paskola būstui, vienas iš įperkamumo rodiklių yra paskolos įmokos ir vidutinio atlyginimo santykis. Kaip teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, šis rodiklis nuolat gerėja. Tai lemia nuolat augantys atlyginimai ir mažėjusios palūkanų normos. Lietuvos banko duomenimis, šiandien vidutinė būsto paskolos įmoka sudaro 27 proc. vidutinio darbo užmokesčio. 

Ar NT rinka perkaitusi? 

Lietuvos bankas nuolat stebi situaciją NT rinkoje. Anot J. Markevičiaus, tam tikrų požymių, rodančių Lietuvos NT rinkos perkaitimą jau yra, bet praėjusį ketvirtį situacija šiek tiek atslūgo, nes pasikeitė veiksniai, lemiantys rinkos kaitimą. Vienas jų - nuomos kainų padidėjimas, sustiprinęs investuotojų į nuomos rinką pozicijas. Taip pat išaugo statybos kaštai. Kas taip pat yra viena pagrindinių būsto kainos dedamųjų. NT rinką šiek tiek „aušino” ir pastarąjį ketvirtį 14 proc. kilęs vidutinis darbo užmokestis. 

Būsto pervertinimo rodiklis, anot Lietuvos banko specialistų, siekia 6,5 proc. 

Daugumoje ES šalių būsto kainos didėjo daugiau nei 10 proc. Lietuvoje kainų kilimas buvo spartesnis nei ES vidurkis, tačiau ne sparčiausias. Būstas sparčiau nei Lietuvoje brango Estijoje, Čekijoje. EBPO statistika rodo, kad būsto įperkamumas nuo 2015 m. suprastėjo daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių. Lyginant Europos sostines, Vilniaus būsto įperkamumo lygis yra panašus į Rytų Europos sostinių ir didžiųjų miestų, tačiau prastesnis nei Vakarų Europoje. 

Kodėl būsto įperkamumas suprastėjo? Anot J. Markevičiaus, tai nutiko dėl to, jog pandemijos metu stipriai išaugo būsto pardavimai, o pasiūla iš principo nepasikeitė. Tai sąlygojo kainų augimą. Priešingai nei prieš praėjusią krizę, šįkart paklausą ir pardavimus skatino ne skolintos, o nuosavos lėšos ir investiciniai sandoriai. Išaugusios pajamos, infliacijos grėsmė, pandemijos metu pakitę gyventojų poreikiai skatino įsigyti būstą. Tokia pati tendencija stebima ir kitose ES šalyse. Tuo tarpu paskolų skaičius nepadidėjo. Padidėjo vidutinė paskolos suma. „Tai rodo, kad žmonės ne pradėjo dažniau pirkti būstą su paskola, o jiems teko dėl išaugusių kainų vytis rinką ir pirkti brangesnį turtą”, - sakė J. Markevičius. 

„Matome, jog naujų statybų lygis Lietuvoje stagnuoja ir 2021 m. netgi šiek tiek nukrito. Ypatingai Vilniuje matome, jog ryškėja išduodamų statybos leidimų trūkumas. O tai rodo tam tikrą užprogramuotą pasiūlos problemą ateityje”, - teigė Lietuvos banko atstovas. 

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius priminė, jog Lietuvos banko taikomos priemonės veikia per skolinimą, tad perkančiųjų būstą nuosavomis lėšomis šios priemonės nepasiekia. Tuo tikslu Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuris stabilizuotų rinką. Vis dėlto esminis susidariusios situacijos sprendimas, anot J. Markevičiaus, yra būsto pasiūlos lankstumo užtikrinimas. „Turime atkreipti dėmesį į tai, jog paklausai išliekant didelei, pasiūla irgi turėtų reaguoti atitinkamai. Iki pandemijos ji buvo puikiai reaguojanti, lanksti, bet dabar matome išduotų statybos leidimų skaičiaus mažėjimą ir tam tikras indikacijas, kad „butelio kakliukas” formuojasi ne tik dėl medžiagų tiekimo grandinių trikdžių, bet ir dėl kažkokių trikdžių Lietuvoje”, - įžvalgomis dalinosi J. Markevičius. 

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location