Kodėl vystytojai nebeskuba pradėti naujų projektų pardavimų?

Tiek pandemija, tiek prasidėjęs karas Ukrainoje paveikė nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje. Tačiau skirtingai. Jei pandemijos pradžioje visa rinka buvo sustojusi, notarai nedirbo, nebuvo sudaromi sandoriai ar sprendimai įsigyti būstą buvo atidedami vėlesniam laikui, tai prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos NT rinka nesustojo. Sandoriai sudarinėjami, statybos vyksta. Pardavimų apimtys ir pirkėjų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu yra šiek tiek apmažėję, tačiau, kaip pastebi, NT rinkos specialistai, žmonės suvokia, jog gyvenimas tęsiasi ir reikia gyventi toliau.

Aušra Kriščiūnienė, „Capital Experts” biuro vadovė ir NT brokerė dalijasi, jog vystytojus, su kuriais ji bendradarbiauja, galima padalinti į dvi dalis. Vieni, kurie jau iki karo pradžios buvo pradėję projektų statybas, o kiti, kurie iki Rusijos agresijos dar tik planavo pradėti statybas. Pirmieji savo pradėtų projektų nestabdo ir toliau intensyviai vykdo statybas, o antrųjų veikloje jaučiamas stabtelėjimas ir laukimo fazė. „Vystytojai dabar labiau planuoja nei veikia. Jie stebi situaciją ir bando susiplanuoti, kokio mastelio projektus jiems verta statyti ir kokiomis kainomis”, - dalijasi brokerė.

„Capital Smart” biuro valdantysis partneris Danas Slavinskas antrina kolegei sakydamas, jog tie vystytojai, kurie iki karo pradžios buvo pradėję statybas, stato toliau, o kiti yra laukimo pauzėje. Anot NT specialisto, vystytojai nesitiki tokio spartaus rinkos „atšokimo” nuo žemiausio taško, koks buvo prasidėjus pandemijai. Juos labiausiai neramina darbuotojų trūkumas ir neprognozuojamos medžiagų kainos.

„Verta pastebėti, jog karui pasibaigus reikės milžiniškų resursų Ukrainai atstatyti. Tiek medžiagos, tiek darbo jėga keliaus ten, o pas mus dėl to dar labiau kils kainos. Vystytojai yra linkę vėlinti pardavimų pradžią. Jei dar prieš gerą mėnesį buvo gana įprasta praktika parduoti dar net nepradėtus statyti butus, tai šiandien vystytojai planuoja pardavimus pradėti tik tada, kai jau bus baigtas fasadas, vidaus dalinė apdaila, aplinkos tvarkymo darbai. Tada pagal tos dienos rinkos situaciją jie atnaujins kainodarą ir pradės pardavinėti butus”, - sako D. Slavinskas.

Vis dėlto vystytojai imasi skirtingų strategijų šiandieninėje rinkoje. Jų elgsena, pasak D. Slavinsko, priklauso nuo vystytojo patirties, vystomo projekto stadijos, stato savais pinigais ar skolintais. „Pagal tai vystytojas įvertina rizikas ir priima atitinkamą sprendimą. Reziumuojant - dauguma nori palaukti ir sužinoti, kokia situacija bus rinkoje, ir tik tada pradėti pardavimus”, - dalijasi NT specialistas.

Reikia daugiau garantijų

Komercinio NT rinka taip pat sureagavo į prasidėjusį karą Ukrainoje ir jo iššauktą neapibrėžtumą. Julija Tislenko, „Capital Commercial” biuro vadovė sako, jog tie vystytojai, kurie jau pradėję statybas, jas tęsia toliau. Tačiau tie, kurie iki karo pradžios turėjo tik statybos leidimą, realių statybos darbų pradėti neskuba. „Dabar vystytojai nori užsitikrinti patalpų užimtumą bent 30 proc. ir tik tada pradėti statyti”, - sako J. Tislenko. Ji taip pat pabrėžia, jog dėl išaugusios statybų savikainos brangs ir komercinių patalpų nuoma.

„Jei anksčiau į darbo vietos paruošimą vystytojai investuodavo 200-300 eurų, tai dabar jau reikia 350-400 eurų. Dėl to netrukus net ir toliau nuo centrinės miesto dalies esantys verslo centrai kainomis pasivys centre esančius biurus. Jei dabar jų nuomos kaina svyruoja 12-14 eurų už kvadratinį metrą, tai naujai statomuose panašioje lokacijoje esančiuose verslo centruose vieno kvadratinio metro nuomos kaina bus 15-16 eurų. Dabar tokias kainas turime Vilniaus Konstitucijos prospekte”, - dalinasi komercinio NT specialistė.