Kiek realiai pakilo NT kaina?
pexels.com

Vis dažniau ekonomistai, NT ekspertai užsimena apie tai, kad nekilnojamojo turto rinka yra pakankamai įkaitusi. Įvykdytų sandorių skaičius šių metų kovo mėnesį šoktelėjo 5 kartus, lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu. Būsto kaina kyla, tačiau pirkėjų alkio tai nemažina. Kiek gi realiai pakilo NT kaina ir kokias grėsmes susiklosčiusioje situacijoje mato profesionalūs rinkos dalyviai?

Capital tinklo brokeriai Arūnas Pranevičius, Justas Pranskaitis, Mantas Sladkevičius vienas kitam pritaria, kad šiandieninė situacija išties yra neeilinė ir net stebinanti. Išaugusi butų paklausa kelia nekilnojamojo turto kainas į neregėtas aukštumas. Arūnas Pranevičius pastebi, kad bent jau Vilniuje yra ruošiami nauji projektai, kurie šiek tiek atvėsins išaugusią paklausą, ir galbūt verčiau yra šiek tiek palaukti, pusę metų ar metus, ir įsigyti labiausiai poreikius tenkinantį būstą, o ne pirkti dabar „iš bėdos“. „Jei būstas yra perkamas su banko finansavimu, kyla rizika, kokiomis sąlygomis bankas finansuos po metų ir ar apskritai finansuos“, priduria NT brokeris Justas Pranskaitis.

Vienareikšmiškai įvertinti, kiek realiai kilo būsto kaina, ganėtinai sudėtinga. „Viskas priklauso nuo objekto“, sako NT brokeris Mantas Sladkevičius. Kainą įtakoja objekto vieta mieste, ar tai miesto centras ar miegamieji rajonai. Kaip bebūtų, per pastaruosius porą mėnesių būsto kainos šoktelėjo apie 10 proc. Kolegai pritaria ir Justas Pranskaitis: „Statytojai vis tik labai žiūri į konkurenciją šalia projekto: jei kaimynas pakėlė kainą, vadinasi, ir aš turiu pakelti“.

Nekilnojamojo turto objektų kainų kilimas yra labai nevienodas. „Atskira tema yra sklypai. Yra tokių sklypų, kurie rudenį kainavo 50 tūkst. €, dabar už juos prašo 100 tūkst. €, ir kas keisčiausia, žmonės perka“, stebisi Mantas Sladkevičius.

Susidariusi situacija NT rinkoje yra palanki ir ne visai sąžiningiems pardavėjams. Teisininkė Rasa Vaičekauskytė pasakoja turėjusi tokį atvejį, kai į ją kreipėsi du tarpusavyje nesusiję klientai, pasirašę preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis su tuo pačiu pardavėju. Pardavėjas gavęs avansus už rezervuotus butus, skelbimų neišėmė ir toliau pardavinėjo juos ir laukė, kol atsiras pirkėjas, sutinkantis mokėti gerokai brangiau. Pirkėjai, pasirašę preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, avanso nebeatgauna, o pardavėjas mato vienintelį situacijos sprendimo būdą – bylinėtis. Anot teisininkės, sunku prognozuoti šios istorijos baigtį. Tikėtina, kad tik vienas iš nukentėjusiųjų ryšis kreiptis į teismą, tad pardavėjui beliks jau tik vieną avansą grąžinti. Gali būti, kad prasidėjus teisminiam procesui pardavėjas bandys laviruoti ir siūlyti grąžinti tik dalį ar pusę pirkėjo sumokėto avanso, taip įtikindamas pirkėją nebetęsti bylinėjimosi proceso.

Capital tinklo brokeris Arūnas Pranevičius pasakoja visai šviežią istoriją iš savo darbinės praktikos, kai sausio mėnesį pardavėjas su pirkėju sutarė dėl buto pardavimo ir pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o po poros mėnesių pardavėjas, pamatė, kaip sparčiai kyla kainos, nutarė buto nebeparduoti. Pirkėjas nenorėdamas objekto prarasti, sutiko sumokėti pardavėjui 15 tūkst. € didesnę kainą, nei buvo sutarta preliminarioje sutartyje.

Teisės specialistė Rasa Vaičekauskytė susidariusioje situacijoje įžvelgia dar vieną grėsmę. Yra nemažai statytojų, kurie dar iki karantino balansavo ant bankroto ribos. Gavę valstybės paramą, jie yra linkę pasirašyti pirkėjams itin palankias preliminarias sutartis ir susirinkę avansus paskelbti bankrotą. Tad teisininkė ragina ypatingai atidžiai stebėti rinką ir neskubėti priimti sprendimo iki galo neįsigilinus. Kalbant apie pačius bankrotus, Rasa Vaičekauskytė pastebi, kad jų skaičius yra gerokai sumažėjęs. „Bankroto kėlimo skaičiai yra tiek kritę, kad tik laiko klausimas, kada tai sprogs. O kai sprogs, tikrai atsilieps ir NT sektoriui“, tvirtina specialistė. Didžiausia bankroto rizika kyla kotedžų ir namų statytojams, ypatingai tiems, kurie objektus pardavinėja negavę net statybų leidimo.

V/S: 81 / 11