Kiek kainuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą?
/pexels.com

Apsisprendus įsigyti nekilnojamąjį turtą, kitas žingsnis - nutarti, kokį biudžetą tam skirti. Į ką atkreipti dėmesį planuojant išlaidas, perkant būstą? Ką privalu įtraukti į išlaidų sąrašą? Reikėtų atskirti du NT pirkimo procesus. Pirmasis, kai būstas perkamas imant būsto paskolą, ir antrasis, kai nekilnojamasis turtas įsigyjamas savo lėšomis. Šįkart pakalbėsime būtent apie pastarąjį atvejį, o NT įsigijimą su būsto paskola panagrinėsime kituose straipsniuose.

Didžioji biudžeto dalis - būsto kaina

Savaime suprantama, kad biudžeto, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti, didžiąją dalį sudarys perkamo turto kaina. Kai rinka tokia kunkuliuojanti, kaip įsivertinti, ar nepermokate? Tai yra sudėtingas ir painus klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo nėra. Renkantis butą, namą ar sklypą rekomenduojama išstudijuoti kaimynystėje parduodamus panašius objektus, atkreipiant dėmesį į jų kainą ir kiek laiko jie jau yra pardavinėjami. Tokiu būdu galima susidaryti bendrą rinkos vaizdą ir palyginti su juo savo išsirinktą objektą.

Į pagalbą pirkėjui - nekilnojamojo turto vertintojai

Bene tiksliausiai NT objekto rinkos kainą gali nustatyti nekilnojamojo turto vertintojai. Dažniausiai į vertintojus kreipiasi pardavėjai, tačiau kartais ir pirkėjams naudinga pasikonsultuoti su specialistais, ypatingai, jei perkamas objektas nėra tipinis. Capital Valuations direktorius Mantas Pajaujis teigia, kad iš tiesų pirkėjai pakankamai dažnai kreipiasi su prašymu įvertinti perkamo būsto kainą. „Tačiau galėtų ir dažniau”, - pažymi jis. Ypatingai dabar, kai turime tokią įsisiubavusią rinką, verta patikrinti, ar prašomai kainai tikrai yra pagrindas. Specialistas pamini ir vieną labai dažnai pirkėjų daromą klaidą: jie į vertintojus kreipiasi ne tik išsirinkę būstą, bet ir jau sumokėję avansą. Tada rinkos kainos vertinimas yra mažai naudingas.

Pirkėjai privalo atlikti perkamo turto vertinimą, jei ketina imti būsto paskolą. Jei būstas perkamas savomis lėšomis, turto vertinimas nėra privalomas. Kitas atvejis, kada rekomenduojama kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus - kai turtas yra dovanojamas arba paveldimas. Kodėl tai svarbu? Paveldėjimo atveju notaras užfiksuoja VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą, kuri dažnai yra gerokai žemesnė nei vertinimo būdu nustatyta objekto kaina. „Jei vėliau žmogus sugalvoja tą turtą parduoti, tenka sumokėti 15 proc. nuo skirtumo pajamų mokestį ”, - aiškina Capital Valuations direktorius. „Tam, kad ateityje būtų išvengta tokių nemalonių nesklandumų, reikėtų pasikonsultuoti su vertintojais ir nustatyti šios dienos rinkos vertę, kurią notaras ir įrašytų į paveldėjimo dokumentus”.

Į klausimą, kaip pirkėjui numatyti, kiek kainuos jo perkamo būsto vertinimas, Mantas Pajaujis atsako, jog vertinimo kaina priklauso nuo objekto ir darbų atlikimo termino. „Paprasčiausias būdas - paskambinti ir paklausti, kiek tai kainuos”, - sako Capital Valuations vadovas. Kainos paprastai yra skelbiamos ir įmonių tinklapiuose, tačiau kiekvienu atveju tai yra individualu. „Internete nurodytos kainos yra kainos “nuo…”, o galutinę kainą galime pasakyti išnagrinėję objektą, jo sudėtingumą, terminą, dokumentaciją, ir gali būti, kad mokestis už paslaugą atitiks internete nurodytą kainą, bet gali būti, kad jis išaugs ir dvigubai”, - sako Capital Valuations direktorius Mantas Pajaujis.

Notaras: kiek, kas ir už ką?

Dažnam pirkėjui sandorio užbaigimas pas notarą kelia didelį nerimą. O jis kyla dažniausiai dėl to, kad eidamas pasirašyti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties žmogus nežino, kiek reikės sumokėti už notaro paslaugas.

Notaro atlygio dydis priklauso nuo atliekamo veiksmo ir yra griežtai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“. Kaip skelbiama Lietuvos notarų rūmų išplatintame leidinyje, mokestį už sutarties patvirtinimą sudaro ne tik notarui mokamas atlyginimas, tačiau ir kitos mokėtinos sumos, skaičiuojamos už sutarties projekto parengimą, nuosavybės teisių registravimą ar kitus veiksmus, privalomus notariškai tvirtinant sutartį.

Prieš tvirtindamas pasirašomą sutartį, notaras privalo patikrinti pirkėjo ir pardavėjo duomenis įvairiuose registruose: Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų, Vedybų sutarčių ir kituose. Kiekvienas patikrinimas registruose yra apmokestintas ir gula ant klientų pečių. Notaras paima mokestį iš kliento ir perduoda VĮ Registrų centrui ir kitiems duomenų saugotojams. Kaip pažymima Lietuvos notarų rūmų paskelbtoje informacijoje, mokestis už patikras registruose nėra notaro pajamos, kartais patikrų registruose kaštai gali viršyti atlyginimo už notarų paslaugas dydį.

Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Mokestį už nuosavybės registravimą notaras perduoda VĮ registrų centrui.

Galutinę sandorio sudarymo kainą pats notaras sužino tik atlikęs notarinį veiksmą, tad iš anksto pasakyti, kiek klientams kainuos pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, neįmanoma. Apibendrintai galima teigti, kad bendras notaro biure sumokamas mokestis priklauso nuo perkamo nekilnojamojo turto rūšies, jo vertės, sandorių dalyvių skaičiaus, įvairių duomenų saugotojų paslaugų įkainių ir kitų veiksnių.

Notarai kartu su reikalinga informacija sandoriui sudaryti prašo nurodyti, kas mokės notarinį mokestį. Galimi trys atvejai: notarinį mokestį sumoka pardavėjas, pirkėjas arba sandorio šalys mokestį sumoka lygiomis dalimis. Kas vis tik turėtų jį mokėti? Tai yra derybų ir susitarimo tarp pardavėjo ir pirkėjo klausimas.

Ko dar reikėtų nepamiršti?

Pas notarą pasirašius būsto pirkimo-pardavimo sutartį rūpesčiai dar nesibaigia. Pirkėjui teks įveikti dar nemažai formalumų, kol galės ramiai mėgautis įsigytu turtu. Naujų sutarčių sudarymas su komunalinių paslaugų įmonėmis, ryšio užmezgimas su namo bendrija ar administratoriumi, galiausiai persikraustymo išlaidos - tai tik keli punktai iš viso atliktinų darbų sąrašo.

Kad ir koks ilgas, sudėtingas ir brangus šis procesas atrodytų, vargu, ar kas paneigs, jog dėl savo nuosavų namų pasistengti verta.

V/S: 44 / 13