Ekspertai įvertino Baltijos šalių NT pirkėjų aktyvumą
unsplash.com

SEB ir „Luminor” bankų ekonomistai įvertino trijų Baltijos šalių rinkas ir padarė bendrą išvadą, jog susidomėjimas nekilnojamuoju turtu visose trijose šalyse auga.

Lietuva

Bankų SEB ir „Luminor” ekspertų vertinimu, didžiausias nekilnojamojo turto pirkėjų aktyvumas stebimas Lietuvoje.

„Tai netikėta”, - sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, lietuviai jaučiasi gana saugiai dėl savo tiek artimos, tiek tolimesnės ateities, todėl neatideda nekilnojamojo turto pirkimo. Paklausa yra labai didelė ir pasiūla vos spėja ją vytis.

„Ypač didelį pirkėjų aktyvumą matome Vilniuje. Ypatingai pirminėje rinkoje, kai kalbame apie naujus butus ir privačius namus. Naujų butų pardavimo rekordus Vilniuje turėjome sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Ateinančiais ketvirčiais kainų kilimas greičiausiai bus dar didesnis ir priartės prie dviženklio skaičiaus”, - priduria specialistas.

Didelio pirkėjų aktyvumo priežastimi Povilauskas įvardino padidėjusį vidutinį atlyginimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniuje per pastaruosius porą metų išaugo gyventojų skaičius, vien pernai gyventojų skaičius padidėjo 10 000.

Estija

Antroje vietoje regiono aktyviausių rinkų reitinge yra Estija. Pasak „Luminor” ekonomisto Tõnu Palmo, butų kainos Taline 2021 m. kovo mėn. per metus padidėjo 8,6 proc. Vidutinė vieno buto kvadratinio metro kaina siekė 3000 eurų. Tačiau nepaisant to, kad šalies nekilnojamojo turto rinka jau buvo pavadinta „karšta”, situacijos dar negalima vadinti bumu.

„Yra du būdai, ką galima daryti su perteklinėmis lėšomis: nekilnojamasis turtas arba finansinės investicijos. Estai mėgsta nekilnojamąjį turtą, nori pirkti antrą ar trečią būstą ir jį išnuomoti. Taigi, padidėjus paklausai, vystytojai gali pakelti kainas. Ir matau, kad pardavimai auga, ir kainos auga. Bet tai nėra bumas, tai tik nuotaikos pasikeitimas, o vystytojai tuo naudojasi”, - sako Palm.

Latvija

Kaip teigiama „Ober Haus” nekilnojamojo turto ataskaitoje, pandemija mažiausiai paveikė Lietuvos ekonomiką, o skaudžiausiai smogė Latvijai, ir tai iš dalies paaiškina mažiausią Latvijos nekilnojamojo turto pirkėjų aktyvumą, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

Latvijos SEB banko ekonomistas Dainis Gaspuitis sakė, kad Latvijoje didėja imigracija,o tai turėtų paveikti ir vietinę nekilnojamojo turto rinką. Tačiau kol kas pirkėjų aktyvumas yra daug mažesnis nei kaimyninių Estijos ir Lietuvos. Vieną iš priežasčių, kodėl šalies gyventojai vis tik perka nekilnojamąjį turtą Latvijoje, ekspertai įvardina pandemijos metu išaugusias namų ūkių santaupas.

„Tam tikru mastu karantino apribojimai prisidėjo prie taupymo ir sukauptos lėšos dabar yra naudojamos negyvenamam nekilnojamam turtui pirkti ar jau turimo būsto gerinimui. Tačiau čia kalba eina apie laia siaurą gyventojų grupę. Matome teigiamas tendencijas, tačiau didžioji visuomenės dalis vis dar nėra tikra dėl ateities, todėl neskuba pirkti nekilnojamojo turto”, - sakė jis.

Šaltinis: prian.ru

V/S: 51 / 8