„Citus ekspertai“: aplinkybės bejėgės prieš vilniečių norą pirkti būstą, bet kainoms grasina dar ir nuomos rinka
Ukrainoje vykstantis Rusijos pradėtas žiaurus karas, sankcijų pastarajai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje. Balandį rezervacijų skaičius, preliminariais „Citus“ analitikų duomenimis, sostinėje beveik padvigubėjo – susitarta dėl 288 butų („Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje ir Kaune sudaryta 19 sutarčių) ir kotedžų pardavimo, nors kovą, kai šis skaičius siekė 158, dalis ekspertų signalizavo rinkos letargą.
„Akivaizdu, kad Vilniuje būstų paklausa yra: žmonėms reikia, jie nori įsigyti namus, o į situaciją drąsiau linkę žiūrėti klientai nei verslai. Savaime, pats skaičius nėra įspūdingas – pernai jis buvo bene 4 kartus didesnis, bet akivaizdu: pirkėjai sako, – duokit mums butus ar kotedžus, mums jų reikia ir mes nusiteikę pirkti. Juolab, kad kainos auga nuolat ir tam kol kas galo nematyti, todėl, racionaliai mąstant, bet koks delsimas priimti sprendimą kainuos brangiai“, – sako NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Per mėnesį vidutinės pasiūloje esančių naujų būstų kainos sostinėje augo kiek mažiau nei 2,5 proc. – nuo 2 955 iki 3 024 Eur; tačiau kai kuriuose populiariuose projektuose augimas siekė ir 8, 10, ir net 14 proc. Turint omenyje, kad tai vyksta net įtemptomis aplinkybėmis, kurios, kai kurių rinkos dalyvių nuomone, turėjo nusmukdyti paklausą ir sustabdyti kainų kilimą.
„Kainos neturi, kur trauktis, dainelė kartojasi: brangsta medžiagos ir statybos darbai, nuolat mažėja pasiūla, tačiau yra dar vienas veiksnys, kuris gali staigiai pabranginti būstus ir pirminėje ir antrinėje rinkose, – sako „Citus“ ekspertas. – Būstų nuomos rinkoje darosi taip pat seniai nematyti dalykai: pandemijos pradžioje susitraukusi nuomos rinka šį sukrėtimą, tikriausiai, jau beveik pamiršo, o pasiūla joje nuo šių metų sausio susitraukė net šešis kartus. Šešis kartus, Karlai! Natūralu, kad labai reikšmingai išaugo ir nuomos kainos, o tai, neabejotinai, vertinant ilgo periodo investicijas, vers žmones svarstyti būsto pirkimą, daugės ir būsto investicijai poreikis. Tai taip pat smarkiai didins spaudimą kainoms augti.“
Nuomos rinka, pasak Š. Taručio, suaktyvėjo ir dėl žmonių, bėgančių iš karo zonos Ukrainoje ar prieš kurį laiką atvykusių iš Baltarusijos, srauto. Sparčiai augant nuomos kainoms vis patrauklesnis tampa būsto įsigijimas ir tai katalizuoja pardavimus. Tačiau ir šiame segmente pasiūla labai traukiasi: Vilniuje balandį rinktis buvo galima vos iš 3 202 naujų būstų, nors didžiausiame Lietuvos mieste reikėtų, faktiškai, dvigubai didesnio asortimento. Tuo tarpu per mėnesį rinkoje pasirodė vos du nauji etapai – naujų projektų nebuvo nei vieno.
Tiesa, Kauno pirminė būsto rinka neturėjo nė tiek: laikinojoje sostinėje „Citus“ analitikai nefiksavo tik pasiūlos sumažėjimą – čia nebuvo pristatyta nei vieno naujo projekto ar etapo. Balandį Kauno rinkos „sandėlį“ sudarė 1 176 būstai.
Vidutinės kainos čia taip pat pasikeitė panašiai kaip Vilniuje: padidėjo nuo 2 072 iki 2 124 Eur už kv. m. Naujų šeimininkų sulaukė 59 butai ir kotedžai – 34 proc. daugiau nei kovą.
-crop-1903x334.png)