„Citus“ analitikai paskaičiavo, kiek sutaupė būstus anksčiau rezervavę klientai

„Citus“ direktoriaus Manto Galdiko teigimu, pastaraisiais metais būsto įperkamumas svyravo nežymiai. Dabar jis šiek tiek suprastėjo ir grįžo į 2018 metų lygį, kai nebuvo kalbos apie „išpūstas“ būsto kainas. Tiesa, Lietuvos banko teigimu, įperkamumas yra geresnis nei populiariuose Europos miestuose – Stokholme, Prahoje, Varšuvoje, Krokuvoje ar Taline bei kituose.

„Pastaruoju metu sulėtėjo atlyginimų augimas ir paspartėjo būsto kainų kilimas, tačiau, žiūrint filosofiškiau, ir prieš porą metų, ir šiandien, ir po dar poros metų būstas turėtų kainuoti santykinai tiek pat, jei įperkamumas ženkliai nepasikeis. Tai yra, jei augs atlyginimai, gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose, būsto kainų kilimas nepasijaus. Todėl vertinti reikia daug faktorių, o išlošia, kaip ir daugeliu atvejų, investavę anksčiau“, – įsitikinęs „Citus“ vadovas.

Per metus – 550 „Citus“ klientų tapo naujų namų savininkais

Kaip ir daugeliui įmonių, 2022–ieji „Citus“ tapo įtampos ir išbandymų metais. Statybų ir pardavimų planus jaukia sutrūkusios tiekimo grandinės, medžiagų kainų šuoliai, ką jau kalbėti apie neapibrėžtumą energetikos sektoriuje bei kitus globalius iššūkius. Tačiau, anot M. Galdiko, bendrovė nekeičia planų, gauna finansavimą ir atsakingai vykdo įsipareigojimus savo klientams – vien šiemet CITUS ketina pasirašyti beveik 550 notarinių sutarčių jau baigtuose „Klevų namuose“, taip pat antrajame „Miško ardų“ etape, prie finišo linijos artėjančiuose „Link Ten“, dalyje „Radio City“ ir „PaJustyje“.

„Iki dabar esame pasirašę trečdalį šiemet suplanuotų notarinių sutarčių, bet jau akivaizdžiai matome rezultatus. Tie pirkėjai, kurie neklausė raginusių palaukti taip ir neįvykusio „kainų kritimo“ bei sudarę preliminarias sutartis prieš 1–2 metus, lyginant su dabartinėmis kainomis, sutaupė. 2020 metais notarinių sutarčių vertė siekė daugiau nei 14 mln. Eur, o 2021 metais – daugiau nei 28,5 mln. Eur. Tuo tarpu 2022 metais su „Citus“ valdomų projektų klientais ketinamų pasirašyti notarinių sutarčių vertė sieks 65,93 mln. Eur. Tai „gresia“ tapti geriausiu rezultatu „Citus“ istorijoje“, – džiaugiasi M. Galdikas.

Šiai dienai „Citus“ projektuose pasirašyta beveik 200 pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių vertė siekia apie 20 mln. Eur. Vertinant vien „Citus“ įmonės duomenis, kai kuriuose projektuose butai brango reikšmingai, Pavyzdžiui, „Miško ardų“ II etape būstų vertė pakilo net 49,7 proc. „Klevų namuose“ bei „Radio City“ projektuose būstų vertės išaugo apie 20 proc., tuo tarpu „PaJusčio“ ir „Link Ten“ planuojamų notarinių sutarčių vertė jau artėja prie 30 proc. aukštesnės kartelės nei buvo pradėjus pardavimus šiuose projektuose.

„Jau ne vienerius metus pastebime, kad anksčiau priėmę sprendimą ir nieko nelaukę pirkėjai sutaupo ne vieną milijoną. Anksčiau rezervavę būstus ir jų kainas fiksavę pirkėjai, vertinant jų notarinių sutarčių pasirašymo dieną buvusias tų būstų kainas, sutaupė 15,6 mln. Eur. Žinoma, didelė dalis pirkėjų pabūgo pirminio pandemijos šoko ir atsisakė savo planų, tačiau tie, kurie to nepadarė ir laikėsi plano, šiuo metu džiaugiasi, nes nekilnojamojo turto kainos toliau auga ir kiekvieną mėnesį pasiekia naują rekordą“, – teigia „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Vadovas primena ne kartą sakytą tiesą – būstą pirkti reikia tada, kada reikia, o ne tuomet, kai visi ragina įsigyti būstą, kai tai „madoje“ ar kai jaučiama baimė „nespėti nusipirkti“ (angl. FOMO – fear of missing out). Tas pats galioja, kai gyventojus ragina nepirkti turto dėl galimų grėsmių ar kainų kritimo, nes po kurio laiko ir paaiškėja, kiek pralošta.

Vilniuje per dvejus metus rezervuotų būstų vertė galėjo išaugti iki 330 mln. Eur

Panašią tendenciją „Citus“ ekspertai stebi visoje rinkoje. Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina, lyginant 2020 m. rugpjūtį su 2022 m. rugpjūčiu, išaugo nuo 2 242 Eur iki 3 255 Eur – tai 45,2 proc. prieaugis. Net jei būtų nusprendę pirkti prieš metus, vilniečiai tai būtų galėję sutaupyti 24 proc.

„Skaidant sostinės rinką pagal ekonomines klases, skirtumas dar akivaizdesnis. Pavyzdžiui, jei žmonės būtų įsigiję butus ekonominiame segmente, jie būtų sutaupę 56,3 proc., o prieš metus – 26,4 proc. Vidutinio segmento būstai per dvejus metus brango 52,8 proc., o per metus – 30,8 proc. Prestižinio ir liukso segmentų būstų kainos per porą metų, atitinkamai, augo 48,9 ir 27,5 proc., o per metus – 25,2 ir 11,9 proc.“, – skaičiuoja M. Galdikas.

Dar įspūdingiau atrodo įvertinus bendrą parduotų būstų vertę. Pavyzdžiui, „Citus“ analitikai suskaičiavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio per vienerius metus Vilniuje, visuose segmentuose parduoti net 9 028 būstai, kurių bendras plotas – beveik 503 tūkst. kv. metrų. Vidutinė kaina laikotarpio pradžioje siekė, kaip minėta, 2 242, pabaigoje – 2 625 Eur/kv. m. Jei darytume prielaidą, kad visi būstai buvo rezervuoti užpernai vasarą, o notariniai sandoriai sudaryti pernai rugpjūtį, būstų vertės pokytis siektų net 192,5 mln. Eur.

Jei vertintume laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio iki šių metų to paties mėnesio, matytume, kad būstų Vilniuje buvo parduota gerokai mažiau, jų ir bendras plotas – mažesnis (4 098 būstai, kurių plotas – 219,3 tūkst. kv. m), tačiau kainos augo sparčiau: nuo 2 625 iki 3 255 Eur/kv. m. Todėl ir bendras galimas visų parduotų būstų vertės pokytis būtų ne toks žymus kaip parduotų vienetų skaičius – 138,2 mln. Eur.

Kaune vidutinė kvadratinio metro kaina per porą metų, nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2022 m. rugpjūčio, augo nuo 1 475 Eur iki 2 240 Eur – t. y. 51,9 proc., per vienerius – 13,5 proc.

Jei ir Kauno rinkoje darytume panašius skaičiavimus, gautume taip pat milžiniškas sumas. 2020.08–2022.08 laikinojoje sostinėje parduoti 1 279 būstai, kurių bendras plotas – 77,4 tūkst. kv. m. Įdėję į šią „lygtį“ tuomet buvusias kainas, gauname, jog per metus būstų vertė galėjo padidėti 38,6 mln. Eur, jei jie visi būtų buvę rezervuoti 2020 m. rugpjūtį, o notarinės sutartys pasirašytos po vienerių metų. Per 2021–2022 m. laikotarpį parduoti 1 234 būstai, jų plotas – 73,4 tūkst. kv. m, o vertė – 19,5 mln. Eur didesnė laikotarpio pabaigos kainomis nei buvusiomis prieš metus.

„Kaune būsto kainos augo panašiais tempais, kaip ir Vilniuje. Ekonominio segmento būstai per dvejus metus brango 47,4 proc., o per metus – 10,9 proc. Vidutinio – 42,6 ir 17,5 proc., o prestižinio – 42,1 ir 19,6 proc. Prognozuojame, kad kainos augs ir toliau, nes nėra nei prielaidų joms mažėti, nei spaudimo mažinti. Didžioji dalis pasiūlos yra brėžiniuose, kurios pardavimus riboja patys plėtotojai, nuomos kainos – istorinėse aukštumose, o jas dar labiau katalizuoja Vilniaus gyventojų skaičių šiemet kaip niekad anksčiau papildę už būstą ar jo nuomą išgalintys mokėti užsieniečiai ir įvairių sričių specialistai“, – apibendrina „Citus“ direktorius.