Abu Dabis tapo pasauliniu ekologinės statybos lyderiu
prian.ru

JAE sostinėje suskaičiuota daugiau kaip 22 400 „žaliųjų“ pastatų.

Kas atsitiko? Bendrovė „Knight Frank“ paskelbė tyrimą „Active Capital 2020“, kuriuo remiantis pasaulyje pastatyta daugiau kaip 120 000 pastatų, sertifikuotų pagal „žaliuosius“ standartus. Pagal vieną labiausiai paplitusių tarptautinio lygmens savanoriško sertifikavimo sistemą LEED jau patvirtinta nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas sudaro daugiau kaip 1 mlrd. kv. m.

Ekologinio sertifikavimo lyderis yra Didžioji Britanija – čia daugiau kaip 3000 statinių buvo įvertinti tarptautinės organizacijos, palyginti Rusijoje tik 177. Vis dėlto atsižvelgiant į vietines sertifikavimo programas pasaulyje pirmauja Abu Dabis, kuriame daugiau kaip 22 400 statinių pripažinti ekologiškais pagal nacionalinę sistemą „Estidama“. Galima tikėtis, kad ateityje norminiai ir mokestiniai reikalavimai bus nuolaidesni „žaliajam“ nekilnojamam turtui, o sugriežtinti objektams, neatitinkantiems ekologinės raidos standartų – toks požiūris jau pasireiškia Singapūre ir Abu Dabyje.

Citata. „Investavimą į „žaliąjį“ nekilnojamąjį turtą daugelis laikė nauju nestandartiniu požiūriu, kuris pirmiausia populiarus Europoje. Vis dėlto mūsų tyrimai parodė, kad ši nuomonė neteisinga. Jau dabar investuotojai valdo finansinius aktyvus (įskaitant nekilnojamąjį turtą), kurių bendra vertė 120 trln. JAV dolerių, įsipareigoję savanoriškai atskleisti informaciją apie jų poveikį klimatui. Be to, tvarios plėtros tendencijos ir toliau įtvirtinamos – visame pasaulyje pagal ekologinius standartus jau sertifikuota daugiau kaip 120 000 nekilnojamojo turto objektų“, – sako „Knight Frank“ užsienyje esančio nekilnojamojo turto ir privataus investavimo direktorė Marina Šalajeva.

Investuotojams. Investicijų į nekilnojamąjį turtą ekologiškumas gali pasireikšti įvairiai: nuo esamų pastatų tobulinimo iki naujų objektų, atitinkančių sertifikavimo sąlygas, statybos (ar statybos finansavimo).

Tarptautinių, nacionalinių ir regioninių ekologiškos statybos sertifikavimo programų įvairovė gali stipriai suklaidinti „žaliojo“ nekilnojamojo turto ieškančius investuotojus. Labiausiai paplitę du tarptautiniai standartai – LEED ir BREEAM, vis dėlto įvairiuose regionuose taikomos savos nacionalinės sistemos. Be to, investuotojai sukūrė specializuotus ekologiškumo reitingus, pavyzdžiui, GRESB. Viena sunkiausių tarpvalstybinio investavimo į nekilnojamąjį turtą užduočių – svarbus visų standartų kriterijų lyginimas ir reikšmingiausių parametrų parinkimas įvairiose pasaulio šalyse.

Citata. Marina Šalejeva: „Dabar matome, kad „žaliųjų“ statinių plėtra aktyviai skinasi kelią visame pasaulyje. Pažintis su šiais aktyvais pamažu tampa vis svarbesnė tiems, kas siekia stabilaus pelno dėl trijų priežasčių.

Pirma, daugelis vyriausybių siekia mažinti anglies dioksido išmetimą, o nekilnojamojo turto daliai tenka iki 40 proc. viso kiekio. Galima tikėtis, kad ateityje norminiai ir mokestiniai reikalavimai bus nuolaidesni „žaliajam“ nekilnojamajam turtui ir bus sugriežtinti objektams, neatitinkantiems ekologinės plėtros standartų. Toks požiūris jau pasireiškia Singapūre ir Abu Dabyje, čia patvirtinti minimalūs ekologinio sertifikavimo standartai, be kurių negaunamas leidimas naujai statybai; panašūs standartai bus patvirtinti Nyderlanduose nuo 2023 metų.

Antra, tokie pastatai trauks vis daugiau nuomotojų ir užtikrins stabilias pajamas. Bendrovės turi atitikti savo prekių ženklų vertybes, o daugelis jų kartu su darbuotojais ir klientais vis dažniau atkreipia dėmesį tvarumo kriterijus. Tokiomis sąlygomis „žaliasis“ statinys taps puikia galimybe parodyti ištikimybę savo misijai ir vertybėms.

Trečia, ekologiškų objektų kūrėjai ir investuotojai netrukus galės naudotis didesnėmis finansinėmis priemonėmis. Todėl šie aktyvai bus įdomūs daug įvairesnei tikslinei auditorijai lyginant su kitais, o tai reiškia, kad nuomos kaina bus daug stabilesnė.“

Šaltinis: prian.ru

 
 
V/S: 94 / 2