Suomijoje ryškėja būsto rinkos pokyčiai
Preliminariais Suomijos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. birželį vieno miegamojo butų kainos Helsinkyje per metus sumažėjo 1,2 proc., o Didžiajame Helsinkyje (regione aplink šalies sostinę) – 1,9 proc. Tuo tarpu trijų kambarių butų kainos Helsinkyje per metus padidėjo 1,4 proc., o regione aplink sostinę – 2,1 proc.
Antrinio būsto brangimas iki 0,5 proc. sulėtėjo ne tik sostinės regione, bet ir šešiuose didžiausiuose Suomijos miestuose.
Sostinės regione naujų butų pardavimas nukrito 65 proc., o pačiame Helsinkyje sudarytų sandorių skaičiaus mažėjimas buvo dar dramatiškesnis – lyginant su praėjusiais metais parduotų būstų sumažėjo 71 proc.
Naujos statybos būsto pardavimai visoje Suomijoje per metus sumažėjo 45 proc. Oulu buvo vienintelė savivaldybė, fiksavusi pardavimų padidėjimą.
„Kiinteistömaailma“ generalinis direktorius Risto Kühälä interviu „Helsingin Sanomat“ teigė, kad vieno kambario butų kainų mažėjimo ir erdvių būstų kainų kilimo tendencijos paaiškina keli veiksniai.
Žmonės, ieškantys būsto nuomai, tapo reiklesni kokybei, todėl prastai įrengti ar prastos būklės būstai tampa nebepatrauklūs. Senų, nedidelių būstų paklausa sumažėjo, dėl ko rinkoje atsirado daugiau tokių objektų, o jų kainos sumažėjo.
Nedidelių namų paklausa sostinės regione sumažėjo dėl koronaviruso pandemijos ir ikipandeminio lygio dar nepasiekė. Tuo tarpu Kühälä teigė, kad vartotojų pasitikėjimas nukrito iki visų laikų žemumo ir neišvengiamai turės įtakos nekilnojamojo turto pardavimui, nepaisant turto dydžio. Kitas veiksnys, skatinantis žmones persvarstyti savo planus, yra didėjančios pragyvenimo išlaidos.
„Patyrėme precedento neturintį būsto kainų augimą ir dabar esame tokioje situacijoje, kai kainos pasiekė aukščiausią tašką, palyginti su perkamąja galia“, – apibendrino jis.
Kühälä pridūrė, kad ir toliau itin paklausūs lieka modernūs namai, pastatyti ne anksčiau kaip 2005 m., kuriuose naudojami energijos taupymo ar generavimo sprendimai, tokie kaip saulės baterijos ar geoterminis šildymas. Seni namai vis sunkiau randa pirkėją, nes pastaruoju metu ženkliai brangsta gyvenimas juose.
Mažėja ir būsto paskolų paklausa
Pandemijos sukeltas būsto paskolų paklausos Suomijoje, regis, praėjo. Remiantis Suomijos banko statistika, paskolų būstui suma per metus gegužę sumažėjo 380 mln. eurų, o birželį – dar 380 mln. eurų.
Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma šoktelėjo nuo 0,73 proc. 2021 metų birželį iki 1,59 proc. 2022 metų birželį.
„OP Financial Group“, pirmaujanti būsto paskolų teikėja Suomijoje, teigė, kad 2022 metų pirmąjį pusmetį buvo išduota 15 proc. mažiau paskolų būstui nei pernai. „Nordea“ ir „Danske Bank“ taip pat apskaičiavo, kad situacija normalizavosi – jų duomenimis, būsto paskolų paklausa, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 10 procentų.
