O kaip gyvena kiti? Neįprasti įvairių šalių gyventojų kasdieniai įpročiai

Trečiadienis, 12 sausio 2022

Visi esame panašūs, tačiau kartu visi esame skirtingi. Kiekviena šalis turi savo tradicijas, kurios per amžius susiklostė dėl šalies geopolitinės padėties ar klimato sąlygų. Vietos gyventojams įprasti dalykai svetimšaliams gali pasirodyti itin įdomūs ar net keisti. Pasmalsaukime, kaip gyvena kiti ir kokių įdomių įpročių turi kitų šalių gyventojai.

Šveicarija

Klestinčioje ir turtingoje Šveicarijoje daugelio daugiabučių namų gyventojams tenka naudotis viena skalbimo mašina. Nedaug kam pasiseka įsigyti asmeninę buitinę techniką - tik naujos statybos butų savininkams. Likusieji priversti registruotis laukiančiųjų sąraše ir laikytis skalbimo grafiko.

Be to, už naudojimąsi bendra skalbykle reikia ir susimokėti papildomai: įjungti skalbimo mašiną namo gyventojas gali tik panaudoti tam skirtą individualų raktą, kuris užkoduojamas taip, kad nuskaitytų skalbimo metu sunaudotą elektros energiją.

Prancūzija

Prancūzijoje yra plačiai paplitęs toks reiškinys kaip „Viager” - nekilnojamojo turto pardavimas, kai turto savininkui sumokama sutarta būsto kainos dalis, o pirkėjas įsipareigoja kas mėnesį, ketvirtį ar kas metus mokėti sutartą mokestį. Pirkėjui būsto nuosavybė atiteks tik mirus pardavėjui. Kasmet šalyje sudaroma apie dešimt tūkstančių tokių sandorių.

„Viager” sandoriai gali būti dviejų tipų. Vienu atveju buvęs namo savininkas būste lieka gyventi iki gyvos galvos, kitu - iš būsto išsikrausto, bet iki gyvos galvos sutartu dažnumu gauna mokestį iš buto pirkėjo.

Tai primena rusiškos ruletės žaidimą. Pirkėjas, sudarydamas tokį sandorį, negali būti tikras, kad toks sandoris jam naudingas - galutinė perkamo nekilnojamojo turto kaina lieka nežinoma. Jei pardavėjas gyvena ilgai, pirkėjas jam moka dešimtmečius, kartais net negalėdamas naudotis perkamu turtu. Yra žinoma istorija, kai 1965 metais 90-metė Žana Kalman tokiu būdu pardavė namą savo advokatui ir išgyveno ilgiau už jį. Jai priklausančias įmokas mokėjo advokato įpėdiniai. Žana mirė sulaukusi 122 metų.

Tailandas

Su Tailando gyventojų namais siejama daugybė prietarų ir tradicijų. Pavyzdžiui, draudžiama į būstą įeiti su batais arba į grindis įkalti vinį. Tailandiečiai neturėtų žengti ant slenksčio, antraip „dvasios supyks“, o nėščiosioms patariama ant slenksčio nesėdėti, kitaip „bus sunkus gimdymas“.

Prieš pradėdami statyti namą, vietiniai Tailando gyventojai pasikviečia šamaną, kad patikrintų, ar toje vietovėje nėra jokių dvasių. Pasak legendos, jei dvasia neturės savo namų, ji supyks, priartės prie žmogaus ir ims išdykauti. Todėl šalia bet kokio pastato yra pastatoma miniatiūrinė to pastato kopija, skirta anapusinio pasaulio gyventojams.

Tačiau vien pastatyti namą dvasioms neužtenka – į jį reikia nuolat nešti vandens, ryžių ir saldumynų, taip pat gėlių ir smilkalų. Ir, žinoma, nuolat jį valyti.

Bulgarija

Bulgarijoje dažnai ant buto durų nepamatysite buto numerio. Žinoma, dokumentuose kiekvienas butas turi savo numerį, tačiau ne ant durų. Čia labiau įprasta yra vardo kortelė šalia skambučio ar telefonspynės mygtuko. Buto savininkai svečius ar kurjerius nukreipia, nusakydami buto vietą name, pvz., „antras aukštas, dešinysis butas”.

Pastatų numeracija užsieniečiams taip pat nėra labai įprasta. Pastatai gali būti numeruojami tiek iš kairės į dešinę, tiek ir iš dešinės į kairę.

Kurortiniuose miestuose dar daugiau painiavos: viešbučio adresas dažnai būna nurodomas kaip sklypo numeris kadastre.

Didžioji Britanija

Šios šalies gyventojai mėgsta savo namams suteikti pavadinimą. Pavadinimas gali būti susijęs su augalais, gyvūnais, gamtos reiškiniais, paties pastato išorės ypatybe ar lokacija.

Ispanija

Ispanai ypatingai mėgsta liftus. Jei kokiame nors sename name Valensijoje ar Alikantėje nėra įrengto lifto, būsto kaina bus ženkliai mažesnė. Labai dažnai galima pamatyti senus pastatus su moderniais liftais.

Įrengti liftą įprasta ir nuosavame dviejų ar trijų aukštų name.

JAV

Amerikiečiai ypač yra pamėgę namelius ant ratų ar gyvenamąsias priekabas. Jose gyvena daugiau nei 20 milijonų šalies gyventojų!

JAV galima pamatyti įvairiausių namelių ant ratų: ir senų, vietomis parūdijusių, ir modernių, aprūpintų nauja technika ir visais patogumais.

Gyventi priekaboje nelaikoma gėdinga. Jaunimas dažnai sąmoningai pasirenka tokį gyvenimo būdą, leisdamasis į neapibrėžtą kelionę.

Portugalija

Jei Šveicarijoje yra įprasta naudotis bendra skalbykle, tai Portugalijoje įprasta naudotis bendra džiovykle. Bendros skalbyklos dažnai naudojamos tik skalbiniams džiovinti. Dauguma vietinių gyventojų skalbimo mašinas turi, o štai džiovyklių - ne. Džiovyklei reikia vietos, kurios butuose dažnai ir taip trūksta. Be to, džiovinimas brangus – ir pati mašina, ir jos naudojama elektra.

Vokietija

Vokiečiai vargu ar sutiktų, jog rūsys yra drėgna, nepatogi ir tamsi patalpa. Jų „keleriai” yra papildoma erdvė patogiam laisvalaikiui. Vokiečiai rūsiuose nekaupia nereikalingų, seniai pamirštų daiktų, o įrengia žaidimų kambarius, biurus, dirbtuves, erdves vakarėliams.

Gruzija

Gruzijos gyventojams ypatingai būdingas noras visais - tiek prieinamais, tiek ir neprieinamais, o kartais net ir nelegaliais - būdais padidinti savo gyvenamąjį plotą. Todėl nenustebkite pamatę prie namų „prilipdytus” priestatus ar net ištisus aukštus.

Pirminis pastato aukštų skaičius neturi reikšmės – net prie devynaukščių žmonės prilipdo papildomas patalpas, laikomas ilgų atraminių sijų. Žinoma, dažnai tokia konstrukcija neatitinka jokių saugos reikalavimų ir, žinoma, pasitaiko ir griūties atvejų.

JAE

Visiems yra žinoma, kad Jungtinių Arabų emyratų gyventojai gyvena gerai. Bet ar žinome, kaip gerai?

Pavyzdžiui, vietiniai gyventojai (o tokių yra tik 15 proc.) visiškai nemoka už vandenį ir elektrą. Visas išlaidas dengia atvykėliai į šalį.

Suomija

Suomiai neįsivaizduoja savęs be pirties, todėl kiekviename name - privačiame ar daugiabutyje - yra įrengiama sauna. Suomiai net posakį turi: „Pirmiausia statyk sauną, o po to namą”.

Su nuosavais namais viskas aišku: sauna gali būti įrengta name ar atskirame priestate. Daugiabučiuose dažnai būna įrengta viena pirtis visam namui. Tokiu atveju pirtimi namo gyventojai naudojasi pagal grafiką, kuris sudarytas taip, kad kiekvienas į sauną galėtų patekti bent porą kartų per savaitę.

Daugumoje naujų daugiabučių pirtis įrengiama pačiame bute. Tebūnie ji būna maža, bet sava ir joje galima lankytis ne pagal grafiką, bet pagal norą.

Izraelis

Čia daugelyje namų ir butų yra įrengtos… slėptuvės nuo bombų, vadinamos mamados. Tai ne gyventojų užgaida, o oficialus valdžios reikalavimas, galiojantis nuo 1993 m. Slėptuvių sienos turi būti gelžbetoninės, durys - plieninės, o langai - iš smūgiams atsparaus stiklo ir be jokių grotų, kad nekliudytų išlipti. Slėptuvėse taip pat turi būti įrengti elektros ir ryšio įvadai.

Italija

Italai yra stiliaus ambasadoriai, taip pat ir interjero klausimais. Nėra tipiško itališko buto ar namo – viskas daroma pagal individualius šeimininko pageidavimus. Tačiau yra vienas išskirtinis bruožas, būdingas kiekvienam būstui. Ir tai yra langas vonioje.

Vonią be lango galima rasti tik pigiuose apartamentuose ar viešbučiuose. Tačiau bet kuris save gerbiantis italas tikrai vonioje turės langą. Tegul jis bus labai mažas ar net aklinai uždengtas užuolaida, bet jis privalo būti. Parduoti butą su vonia be natūralios šviesos yra daug sunkiau.

Graikija

Graikai ypatingai gerbia vyresnę kartą. Čia yra labai mažai slaugos namų. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvena su savo vaikais ir anūkais. Graikai namus kartais stato ištisus dešimtmečius: pirmą aukštą tėvai stato sau, antrą - vaikams. Šie, užaugę, kyla aukštyn ir stato dar vieną aukštą.

Ilgai trunkančią statybą kiti aiškina ir kitaip: Graikijoje yra daug seismiškai aktyvių zonų, todėl prieš statant dar vieną namo aukštą, gruntui duodama laiko nusistovėti, o namui - „susėsti”. 

Temos: Pasaulis