Medinių Helsinkio daugiaaukščių kaina didesnė 9 proc.
pixabay.com

Mediniai Helsinkio daugiaaukščiai šiandien yra itin paklausūs, tačiau statytojai vis dar vengia plačiau naudoti šią medžiagą, nes trūksta įgūdžių ir baiminasi galimų nuostolių.

Jau daug metų nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesio centre yra tikslas padidinti medinių namų statybų apimtis. Daugelis suprato, kad namų statybai naudojant medieną galima sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Tačiau statybų bendrovės vis dar nesiryžta šios medžiagos naudoti plačiau. Suomijos Aalto universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad medienos naudojimas statyboje gali būti protinga investicija, rašoma Phys.org.

Universiteto komanda išanalizavo nekilnojamojo turto pardavimo Suomijos sostinėje ir dviejuose priemiesčiuose statistiką nuo 1999 iki 2018 m. Medinių namų pardavimo sandoriai sudarė 2,23% visų tuo laikotarpiu sudarytų sandorių. Rezultatai parodė, kad mediniai daugiaaukščiai namai parduodami vidutiniškai 8,85% brangiau nei gyvenamieji namai, pastatyti iš kitų medžiagų, nors statybinių medžiagų - betono ir medienos - kainos nedaug skiriasi.

„Ankstesni mūsų tyrimai rodo, kad pirkdami butą, jūs labiau rūpinatės poveikiu aplinkai, nei paprasčiausiai jį nuomuodamiesi. Savininkas paprastai daugiau investuoja į energijos vartojimo efektyvumo gerinimo būdus. Šis principas galioja ir čia: pirkėjai yra pasirengę mokėti daugiau už ekologišką medžiagą, net jei negali sau leisti gyventi brangiausiuose miesto rajonuose “, - sakė Aalto universiteto nekilnojamojo turto srities profesorius Seppo Junnila.

Nors Suomijos statybos pramonė nesiryžta investuoti į medienos statybą, šalies vyriausybė įžvelgia jos potencialą. Aplinkos ministerija siekia, kad iki 2025 m. naujų medinių daugiaaukščių pastatų dalis būtų 45%. Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia išspręsti: surasti pakankamai norinčių gyventi tokiuose pastatuose bei rasti statybos bendrovių, kurios tokius projektus laikytų pelningu verslu.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad medinių namų statybų atgaivinimas miestuose yra efektyvus būdas sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Be to, jie primena, kad šiandieninis visuotinis miškų kirtimas vyksta ne dėl naujų pastatų statybų, o dėl kitų priežasčių. Suomijoje įstatymai reikalauja pakeisti iškirstus medžius naujais sodinukais.

Suomijos valdžia bando išspręsti ir kitą problemą: kaip atgaivinti apleistus namus kaimo vietovėse. Tuo tikslu pusvelčiui parduodama daugiau nei 60 tūkst. namų.

Šaltinis: prian.ru

V/S: 29 / 5