Kaip gyvena italai? Įdomūs faktai apie nekilnojamąjį turtą
pixabay.com

Italija žinoma kaip aukštos mados šalis, o italai - stiliaus ambasadoriai. Todėl nieko keisto, kad jų pamėgtame interjere galima įžvelgti čia atsiradusių baroko, renesanso ar art deco stilių elementų. O tai, kad jie parduoda kultūros paveldo objektus, lyderiauja programoje „Namai už 1 eurą” ir turi daugiausia liftų Europoje, stebina labai.

Galima nusipirkti kultūros paveldo objektą

Italijos nekilnojamojo turto rinkoje parduodama ir perkama ne tik butai, vilos ir komercinės patalpos, bet ir objektai, turintys kultūrinio ir istorinio paveldo objekto statusą. Pavyzdžiui, čia galite įsigyti vyno dvarą, buvusią imperatoriaus tvirtovę arba „trulli” - XVI amžiuje statytą akmeninį namą su kūgio formos stogu.

Trulli - gyvenamieji Viduramžių laikų namai, būdingi Apulijos regionui. 

Aktualūs pasiūlymai skelbiami oficialiame Italijos Ūkio ir finansų ministerijos agentūros puslapyje. Pradėti pardavinėti kultūros paveldo objektus Italijos valdžia buvo priversta po to, kai Europos Sąjunga pagrasino skirti 3,5 mlrd. eurų baudą už tai, kad šalis nesugeba grąžinti ar bent jau sumažinti 2,3 trln. eurų valstybės skolos. Siekdamas papildyti valstybės iždą, Italijos ministrų kabinetas nusprendė aukcione parduoti daugiau nei 400 kultūros ir istorinės vertės nekilnojamojo turto objektų. Bendra visų sandorių vertė turėtų būti didesnė nei 1 mlrd. eurų.

Skaičiuojama, kad Italijoje sutelkta 60% Europos kultūros vertybių. Istorinius objektus parduoda ne tik šalies savivaldybės, bet ir privatūs savininkai.

Italija - programos „Namai už 1 eurą” lyderė

Programos, kurios suteikia galimybę už simbolinį mokestį įsigyti būstą, veikia ne vienoje Europos šalyje. Siekdamos pritraukti gyventojų, šia programa naudojasi Graikija, Prancūzija, Ispanija, Kroatija ir net Didžioji Britanija, Austrija ir Norvegija. Tačiau neginčijama lyderė yra Italija.

Paprastai programa „Namai už 1 eurą” vykdoma gyvenvietėse ar regionuose, kuriuose užfiksuotas didelė gyventojų emigracija. Panašiomis programomis vietos valdžios bando patraukliomis pirkimo sąlygomis pritraukti jaunus žmones ir taip atgaivinti merdėjantį regioną.

Namai, parduodami „už kavos puodelį”, dažnai būna apgailėtinos būklės, o būtina sąlyga pirkėjams - jų renovacija ir remontas. Dažnai yra nustatomas ir laikotarpis būsto atnaujinimui. Paprastai tai būna trejų metų terminas.

Regioninės valdžios institucijos taip pat gali įpareigoti būsimus savininkus banko sąskaitoje turėti užstatą ar į restauravimą investuoti tam tikrą sumą pinigų. Kartais yra reikalaujama persikelti nuolat gyventi įsigytame ir suremontuotame būste, tame regione vykdyti veiklą bei sukurti darbo vietų vietiniams gyventojams.

Taigi, „namas už 1 eurą” kainuoja gerokai daugiau nei 1 eurą. Reikalingų investicijų suma yra gerokai didesnė.

Milane stovi vertikalus namas-miškas

Italijos šiuolaikinė architektūra įspūdinga. Ryškiausias pavyzdys - dominuojantis Milano Porta Nuova rajono bruožas - gyvenamasis kompleksas „Bosco Verticale“ („Vertikalus miškas“). Kompleksą sudaro du bokštai, kurių vieno aukštis 110 m., o kito - 76 m. Kiekvieną pastatų aukštą supa terasos, kuriose auga apie 900 medžių, 5 tūkstančiai įvairių krūmų ir daugiau nei 11 tūkstančių daugiamečių vijoklinių augalų.

Gyvenamasis kompleksas „Bosco Verticale“ („Vertikalus miškas“) (nuotrauka: unsplash.com)

„Bosco Verticale” ne tik gražus ir neįprastas projektas, bet ir bandymas sutvarkyti miesto florą ir fauną. Pastatus kūrusių architektų nuomone, tokioje aplinkoje gali gyventi įvairios paukščių, vabzdžių ir drugelių rūšys.

Be to, vertikalus miškas sukuria unikalų mikroklimatą tiek butuose, tiek visame rajone: didina drėgmę, sugeria anglies dvideginį, apsaugo žmones nuo saulės spindulių ir triukšmo. O kur dar deguonies gaminimas ir dulkių filtravimas!

Bokštai buvo pastatyti per 5 metus ir pradėti eksploatuoti 2014 m. Tais pačiais metais jie buvo pripažinti geriausiais dangoraižiais visoje Europoje.

Vieniši senjorai vienijasi bendram gyvenimui

Daugelis mano, kad italijos senjorų gyvenimas - aktyvios senatvės pavyzdys. Jie mėgsta atsipalaiduoti, susitikti restoranuose ar baruose, keliauti po pasaulį. Daugelis gali sau leisti tokį laisvalaikio leidimo būdą - ypač tie, kurie turi du butus, kurių vienas yra išnuomotas.

Tačiau taip gyvena toli gražu ne visi. Daugiau nei 3,5 milijono pensijinio amžiaus italų gyvena vieniši. Didelė jų dalis gyvena namuose, kurių nebeišgali išlaikyti. Būtent jie ir sukūrė naują reiškinį - silver cohousing („bendras sidabrinis būstas”). Sidabras čia  - aliuzija į žilus plaukus.

Gyvenimas kartu padeda ne tik pasidalinti bendro namo ar buto sąnaudomis, bet ir susirasti partnerį ir draugą.

Bendras vienišų senjorų gyvenimas turi daug privalumų. Pirmiausia, tokiu būdu optimizuojamas praėjusiame amžiuje pastatytų būstų naudojimas. Pokario pastatuose yra daugybė gyvenamųjų patalpų, kurių vidutinis plotas 90-100 kv.m. Dažnai tokiame plote gyvena vienas žmogus, o galėtų patogiai gyventi trys (skaičiuojant po 30 kv. m kiekvienam asmeniui).

Sutelkę pagyvenusius žmones, kuriems reikalinga priežiūra, vienoje vietoje, socialiniai ir medicinos darbuotojai gali aptarnauti ar suteikti pagalbą keliems žmonėms vienu metu. Taigi silver cohousing padeda veiksmingiau paskirstyti socialinę paramą.

Bendro gyvenimo modelis leidžia sumažinti pensininkų hospitalizacijų skaičių, esant lengvam sveikatos sutrikimui. Tokiam pacientui gali padėti kaimynas, o sutaupytas lėšas galima panaudoti kitoms šalies problemoms spręsti.

Vienišiems senukams apsigyvenus kartu, atsilaisvins 5-10% nekilnojamojo turto ir rinkoje atsiras 100-200 tūkst. būstų. Tai savo ruožtu padės išplėsti socialinio būsto programą.

Italija - antroje vietoje pasaulyje pagal liftų skaičių

Italija buvo pasaulio lyderė pagal įrengtų liftų skaičių, tačiau 2013 m. ją pralenkė Kinija. Dabar šalies namuose įrengta daugiau nei 900 tūkst. liftų sistemų (vienas liftas tenka vidutiniškai 62 žmonėms). Pagal šį rodiklį Europoje konkurentų Italijai nėra.

Be to, kad Italija turi daugiausia keltuvų Europoje, jie yra ir seniausi: apie 40% sistemų yra senesnės nei 30 metų, o daugiau nei 60% sistemų neįrengtos šiuolaikinės technologijos.

Interjere - medžio masyvo baldai ir šiltos, saulėtos spalvos

Itališko būsto interjerą apibūdinti keliais žodžiais būtų sudėtinga, tačiau yra kelios nerašytos taisyklės, kurių dažniausiai laikomasi.

Itališkajam interjerui būdinga:

  • Švelnios natūralios spalvos kartu su natūraliomis medžiagomis (medžiu, akmeniu, medvilne, vilna ir linu), taip pat augalų gausa.
  • Antikvariniai daiktai. Tai gali būti rankų darbo stalas, senovinė ąžuolinė spintelė, medinės kėdės ar marmurinės lentynos. Dažnai tokie daiktai perduodami iš kartos į kartą kaip šeimos tradicija.
  • Italai ypač mėgsta madingus aksesuarus. Puikus pavyzdys - brangi tekstilė ar krištolas indaujoje.
  • Italai sienų netapetuoja. Jie jas dažo. Dažniausiai sienos dažomos baltai ar bet kokia kita neutralia spalva (smėlio, alyvuogių, pilkos atspalviais). Taip italai sukuria erdvės pojūtį ir nekaupia dulkių ant sienų.
  • Grindys dažnai išklojamos plytelėmis. Kartu su langinėmis ant langų, tokios grindys apsaugo gyventojus nuo kaitrios saulės ir sukuria papildomą vėsą.
  • Svarbus akcentas - nuotraukos. Italai yra šeimos žmonės, jie mėgsta susitikti su daugybe giminaičių, sekmadieniais vakarieniauti su seneliais, taip pat pakabinti artimųjų nuotraukas ant savo namų sienų ar padėti ar komodų. Vyresnioji karta nuotraukas dažniausiai deda į klasikinio stiliaus rėmelius (su įvairiais pabangavimais ar sidabrinėmis detalėmis), o jaunimas rėmelius renkasi paprastesnius ir griežtesnius - pagal IKEA stilių.
  • Italai yra katalikai, vertinantys šventųjų atvaizdus ir paveikslus, ypatingai Madonos veidą ir nukryžiavimą. Pastarasis dažniausiai kabinamas miegamajame virš sutuoktinių lovos arba virš durų rėmo virtuvėje.
  • Virtuvė, tiksliau joje esantis stalas, yra visos šeimos traukos centras. Prie jo italai ne tik valgo, bet ir leidžia laisvalaikį. Močiutė mezga ar piešia, senelis ką nors taiso ar užsiima rankdarbiais, vaikai atlieka namų darbus… Pati virtuvė paprastai yra gerai ir brangiai įrengta (aukštos kokybės virtuvės prietaisai, būtinai indaplovė). Virtuvės erdvę siekiama išnaudoti maksimaliai, todėl spintelės kartais atsiduria ir palubėje.
  • Vienas būtiniausių kiekvienų namų elementas - originali, italijoje pagaminta medžio masyvo indauja-komoda. Dažniausiai ji randama virtuvėje ar svetainėje. Namų šeimininkės tokiose komodose laiko makaronus, dribsnius ir saldumynus. Ant jos dedamas įspūdingas porceliano indas ar krištolo vaza, greičiausiai paveldėta iš prosenelės.

Dažnai po vienu stogu gyvena kelios kartos

Italai yra šeimos žmonės. Jaunuoliais čia laikomi jaunesni nei 30 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 40 metų amžiaus. Nėra nieko gėdingo iki tokio amžiaus gyventi po vienu stogu kartu su tėvais ir seneliais.

Kai jaunuoliai vis tik atsiskiria nuo tėvų, jie, norėdami sutaupyti, persikelia gyventi pas draugus. Toks bendras gyvenimas yra priimtinas tiek tarp 18-25 metų žmonių, tiek ir tarp vyresnių.

Itališkame būste koridorių ar tambūrų būna retai

Koridoriai ir tambūrai nėra įprasti italų būstuose. Dažniausiai iš gatvės žmogus iš karto patenka į didelę svetainę, kurioje stovi svečiams skirtos mažos sofos ar foteliai, taip pat nedideli žurnaliniai staliukai.

Daugelyje namų nėra įprasta nusiauti batus: beveik visus metus gatvės būna sausos ir švarios, o plytelėmis išklotas grindis lengva valyti.

Naujos statybos būstuose jau bandoma bent vizualiai atskirti koridoriaus zoną. Tačiau ji vis tiek lieka nedidelė - telpa tik maža lentynėlė raktams ir dokumentams, kompaktiška spinta ar tiesiog kabliukai ant sienos drabužiams pasikabinti.

Vonioje būtinas langas

Itališkame vonios kambaryje yra būtinas langas. Vonios kambarį be lango galima rasti tik pigiuose apartamentuose ar viešbučiuose.

Langas, beje, gali būti labai mažas ir netgi sandariai uždengtas, tačiau, pasak italų, jis yra būtinas. Butą su vonios kambariu be natūralios šviesos yra sunkiau parduoti.

Itališki balkonai

Italijoje balkonas yra papildoma erdvė laiko praleidimui. Didelėse terasose žmonės leidžia vakarus bendraudami su draugais. Net ir mažiausi balkonėliai yra išpuošiami pintais baldais, gėlėmis vazonuose ar vazomis.

Balkonas dažnai gali tapti ir skalbykla ar net katiline. Dažnai italai ten išneša skalbyklę ir džiovyklę. Taip jie sutaupo vietos vonios kambaryje ir išvengia skalbyklės keliamo triukšmo. Balkone italai kabina ir vandenį šildančius dujinius katilus. Tai daroma ne tik vietos taupymo, bet ir saugumo užtikrinimo tikslais.

Kaip gyvena ispanai ir kas būdinga ispaniškam būstui, galite paskaityti čia.

Šaltinis: prian.ru

V/S: 29 / 16