Nuotolinių paskaitų ciklas norintiems išgirsti daugiau apie utopiją ir eksperimentą architektūroje  ‎‎
/ sa.lt

Utopija reikalinga, nes taip mes mąstome apie ateitį, kuriame ją. Jei norime geresnės ateities, turime daugiau laiko skirti utopijai ir eksperimentui. Ypač – Lietuvoje, kuri jau ima skęsti nors ir blizgioje, bet beveidėje, lyg ant konvejerio gimusioje architektūroje. Todėl Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu – žurnalu „Statyba ir architektūra“, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai,  2020 metų rudenį pristato nuotolinių paskaitų ciklą „Utopija ir eksperimentas architektūroje“, į kurį kviečiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek žmonės, neabejingi savo aplinkai, svajojantys apie ateitį. Kadangi paskaitos organizuojamos nuotoliniu būdu (ZOOM konferencinėje platformoje), jos vyks  net ribojant fizinį kontaktą dėl Covid-19 pandemijos.

Paskaitos planuojamos spalio-lapkričio mėnesiais. Ciklą sudaro 5 paskaitos: „Apie erdvę ir vaizduotę“ (lekt. Lietuvos filosofas, VU Filosofijos fak. prof. Kristupas Sabolius), „Kūrybinis eksperimentas architektūroje. Teorija ir praktika“ (architektas,  VDA prof.,  hum. m. dr.  T. Grunskis), „Anti-dote: S/he_New-Territories“ (paskaita anglų k.)  (lekt. architektas, mąstytojas, eksperimentatorius, kaip jis pats prisistato – Personnal secretary François Roche), „Architektūra kaip konkrečioji utopija – Henri Lefebvre idėjos architektams“ (lekt. miesto sociologė, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė –Višnevska) ir „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“ (lekt. architektas, VDA Aukštųjų studijų fak. dekanas, Architektūros katedros dėstytojas, doc. Romualdas Kučinskas).

Šį ciklą inicijuoti paskatino architektūros lauke jaučiamas nuovargis (gal net – nusivylimas) nuo liberalizmo principais grįsto statybų rinkos tempo ir spaudimo. Plačiojoje visuomenėje, o kartais ir patys architektai pripažįsta, kad ima pamiršti, jog architektūra visų pirma yra menas. Šis paskaitų ciklas – tarsi gaivaus oro gurkšnis, pauzė, kuri galėtų paakinti grįžimą į architekto-menininko vaidmenį, pasinerti į kūrybos verpetą. Paskaitų lektoriai klaus: „Kas yra vaizduotė ir kaip ji veikia? Ar mes galime ją programuoti?“ Pasak K. Saboliaus, „įsivaizduoti – reiškia išvysti galimybes, o kartu jas sukurti. Ar mes vis dar galime tai daryti naujų technologijų amžiuje?“ F. Roche dabartinį laikmetį mato kaip progą „perkrauti sistemą, grįžti prie esmių esmės“. T. Grunskis pasiryžęs savo paskaitoje apžvelgti pagrindinius mokslinio ir meninio eksperimento principus, konceptus, juos charakterizuojant bei lyginant tarpusavyje, detalizuojant tiek esminius skirtumus, tiek ir logines sąsajas tarp vienų ir kitų. D. Čiupailaitė- Višnevska supažindins su vienu kertinių autorių socialiniuose moksluose, kalbėjusių apie urbanistiką, erdvę, architektūrą – Henri Lefebvre‘u, kuris siūlė eksperimentuoti kuriant erdves, o R. Kučinskas pristatys architektūrinės utopijos sąsajas su politinėmis ir ekonominėmis realijomis, nagrinės šių sąsajų įtaką architektūrinės utopijos projektams.

Labai tikimės, kad pavyks išplėsti architektūros profesionalų ir jos gerbėjų horizontus, išvysti architektūros meną filosofinės, socialinės minties perspektyvoje, atsigręžti į utopijos ir eksperimento istoriją architektūroje bei susipažinti su dabar aktyviai eksperimentuojančiais šiame lauke kūrėjais.

Pirmasis renginys – K. Saboliaus paskaita „Apie erdvę ir vaizduotę“ – jūsų laukia jau spalio 5 d.

Data: 2020 m. spalio 5 d. d. 16.00 val.

Vieta: nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems.

Renginys nemokamas. http://arch-akva.lt/straipsniai/filmuojamu-paskaitu-ciklo-miesto-formavimas-ir-visuomene-i-dalis/

Vėliau paskaita bus pasiekiama Youtube kanale

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija (arch-akva.lt).

Partneriai: žurnalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt, VDA Vilniaus fak. Architektūros katedra.

Ciklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Vizualų autorė: Austė Parulytė (@Byauste).

www.sa.lt

V/S: 1083 / 3