Amerikietiškos NT tradicijos Lietuvoje: ateini ir gyveni, populiarėja išmanieji namai

Besikeičiantis gyvenimo tempas, kai imame labiau vertinti savo laiką, diktuoja naujas tendencijas ir nekilnojamojo turto (NT) srityje. Naujas visiškai įrengtas būstas, kuriame gali iškart apsigyventi, jau tampa šiuolaikinio pirkėjo svajone. Negana to, maždaug vienas iš tūkstančio pastatomų namų Lietuvoje jau yra visiškai išmanus.

Pasak NT agentūrų „Capital“ vadovo Dmitrij Semionov, plėtotojai jau pastebėjo vis ryškėjančią tendenciją – visiškai įrengto būsto paklausą, todėl rinkoje atsirado visiškos apdailos ir įrengimo paslauga, netgi pasigirsta planų statyti visiškai įrengtus daugiabučius.

„Anksčiau daugiau išsiskirdavo atvejai, kai vystytojas kliento prašymu įrengdavo būstą, tokia paslauga atitinkamai ir kainavo, o dabar būstai gali būti įrengiami iš karto. Atsiranda masto ekonomika: kvadratinio metro kaina beveik tokia pati, kaip žmogui pačiam įsirengiant savo būstą, o sutaupomas laikas ir pan.“, – sakė D.Semionov.

Išaugus įrengtų butų poreikiui, rinkoje siūlomi ne tik jie, bet ir galimybė pakankamai paprastai, pasinaudojant internete esančia buto apdailos sąmatos sudarymo skaičiuokle, sužinoti jo įrengimo kainą bei užsisakyti dominančias paslaugas. Įrengto būsto tendencija „ateini ir gyveni“ atspindi amerikietiškąsias tradicijas, kai įsigyti butą su visais baldais, buitine technika ir net indais yra tiesiog praktiška ir patogu.

„Pastebime ir tai, kad pirkėjai tampa vis išmanesni, labiau įsigilina į tai, ką planuoja įsigyti. Todėl neabejotinai ateityje bus statoma vis daugiau A, A+, A++ klasės pastatų: ir įstatymas reglamentuoja, ir žmonės patys mato, kad kvadratinio metro kainos skirtumas nėra jau toks didelis, o išlaikymo kaštai, gyvenimo kokybė labai skiriasi“, – teigė D.Semionov.

Tiesa, į Lietuvą išmaniosios mados atkeliauja kiek pavėluotai. Išmaniųjų namų rinkos tyrimus atlikusi įmonė „Parks Associates“ paskelbė, kad iki 2020 m. išmaniųjų namų technologijomis naudosis daugiau nei pusė amerikiečių šeimų, prisijungusių prie interneto, 2015-aisiais tokių šeimų buvo 13 proc. Tuo tarpu lietuviai daugiausia apsiriboja tipiniu ar daliniu išmaniuoju namu, t. y. energetiniai poreikiai, kontrolės sistema. Vis dėlto, nors ir pamažu, bet į priekį judame – maždaug vienas iš tūkstančio pastatomų namų Lietuvoje jau yra visiškai išmanus.

Išmanieji namai, pasak informacinių technologijų mokslų daktarės Eglės Radvilės, iš tiesų primena pasaką ir pildo šeimininkų norus: sudaro pirkinių sąrašą, įjungia skalbyklę, palaisto pievelę, išmaniajame telefone galima netgi matyti, ar šaldytuve yra ledų.

„Visus išmaniųjų namų pagalbininkus suskirstyčiau į dvi grupes – tai valdymas ir robotika. Valdymas apima apšvietimą, šildymą, vaizdą bei garsą, žaliuzes, reaguojančias į saulę ar užprogramuotą tvarkaraštį. Be abejo, apsauga su įvairiausiomis galimybėmis, vejos laistymo režimai, apskaita ar duomenų saugojimas. Robotika – tai išmanieji siurbliai, šiukšlių dėžės, langų valymas, augalų priežiūros sistemos“, - pasakojo E.Radvilė.

Išmaniuose namuose dera ir populiarėjantis futuristinis stilius. Skiriamieji jo bruožai dažnai būna blizgūs, vienspalviai sienų, lubų ir grindų paviršiai, čia reti ornamentai, raštai ar dekoratyviniai elementai. Apskritai, namuose dominuoja santūrus ir praktiškas dekoras. Būdingi neįrėminti veidrodžiai, žaliuzės, vienspalviai matiniai indai, įvairios stiklo ar metalo instaliacijos, futuristinio stiliaus namai paprastai įgyvendina taupaus, ekologiško ir išmanaus namo funkcijas.