Būstas karo pabėgėliams. Kaip apsisaugoti nuo nemalonumų? Teisininkės komentaras

Svarstote išnuomoti ar neatlygintinai suteikti būstą karo pabėgėliams iš Ukrainos, tačiau nerimaujate, jog nuomininkai liks skolingi už komunalinius mokesčius ar patirsite kitokių nuostolių? Be to, nežinia, kada karas baigsis ir kaip ilgai ukrainiečiai gyvens išnuomotame bute. Kaip padėti nuo karo bėgantiems žmonėms ir kartu apsisaugoti nuo nemalonumų?

Teisininkė Ieva Pukelienė, daug metų teisines paslaugas teikianti nekilnojamojo turto pardavėjams bei pirkėjams, sako, jog baimės atsiranda tuomet, kai trūksta informacijos, turimos informacijos šaltinis nėra oficialus arba turimos žinios interpretuojamos neįvertinant visų aplinkybių.

Ukrainos karo pabėgėliai Lietuvoje

Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas (90 d. per 180 d. laikotarpį) ir, jei jie turi biometrinius pasus, gali laisvai atvykti į Lietuvos Respubliką. Jei nuo karo bėgantys ukrainiečiai biometrinių dokumentų neturi ar atvyko be galiojančio kelionės dokumento - šiuo laikotarpiu priimami prašymai ir skubos tvarka išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių.

Leidimą laikinai gyventi taip pat gauna tie Ukrainos piliečiai, kuriems baigia galioti bevizis režimas. Vadinamiesiems karo pabėgėliams iš Ukrainos yra numatyta registracija Migracijos departamento skyriuje arba registracijos centre. Registracija būtina tam, kad atvykusiems iš Ukrainos būtų suteikta pagalba. Kaip pažymi teisininkė I. Pukelienė, po registracijos Ukrainos piliečiams suteikiamas ne pabėgėlio statusas, o papildoma apsauga, apimanti apsaugą nuo grąžinimo į šalį, kurioje galėtų būti persekiojami, šeimos vientisumo išsaugojimą, teisę gauti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, teisę laisvai judėti ir kt. „Teisine prasme Ukrainos piliečiai karo pabėgėlių statuso neįgyja, bet yra teisėti trečiųjų šalių gyventojai Lietuvoje, turintys papildomą apsaugą”, - aiškina teisininkė.

Ar reikalinga sutartis išnuomojant būstą Ukrainos piliečiams?

Nekilnojamojo turto srityje teisines paslaugas teikianti I. Pukelienė sako, jog pagal šiuo metu galiojantį LR Civilinį kodeksą, nuomos sutartį galima sudaryti dviem būdais - raštu arba žodžiu. Žodžiu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaryta tuomet, jei ji yra neterminuota. Jei nuomos sutartis yra terminuota, ji turi būti sudaroma raštu. Rašytinėje nuomos sutartyje turi būti apibrėžti šalių susitarimai ir įsipareigojimai, tokiu būdu užkertant kelią galimiems ginčams ar palengvinant jų sprendimą.

„Tiek su Lietuvos, tiek su Ukrainos piliečiais visais atvejais rekomenduojama sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir jokių skirtumų tarp vadinamųjų karo pabėgėlių ar kitų teisėtai Lietuvoje esančių asmenų nėra”, - sako teisininkė.

Kokius punktus būtina įtraukti į nuomos sutartį?

Išnuomojant būstą Ukrainos karo pabėgėliams, lygiai taip pat, kaip ir išnuomojant vietiniams gyventojams, nuomos sutartyje būtina tiksliai aprašyti nuomojamą turtą: išnuomojamų patalpų adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, bendrą plotą, patalpose esančią įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygas, nuomos mokesčio dydį ir šio mokesčio mokėjimo tvarką (įskaitant terminus), atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarką.

Teisininkė I. Pukelienė taip pat rekomenduoja nustatyti nuomininko asmens tapatybę pagal pateikiamus ir sutartyje nurodomus asmens dokumentus, aptarti depozito, atlaisvintų patalpų valymo klausimus, užfiksuoti perduodamo nekilnojamojo turto būklę fotonuotraukomis ir jas pridėti kaip priedą prie nuomos sutarties.

Kaip apibrėžti nuomos laikotarpį, kai jis nėra tiksliai žinomas?

Viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl lietuviai vengia išnuomoti būstą ukrainiečiams - neapibrėžtas nuomos laikotarpis. Niekas negali pasakyti, kada karas baigsis ir kaip ilgai ukrainiečiai gyvens išnuomotame bute. Teisininkė I. Pukelienė, ruošianti įvairius teisinius dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto perleidimu, sako, jog nuomos sutarties terminas yra šalių susitarimo dalykas.

Lietuvoje yra įprasta nuomos sutartį sudaryti vieneriems metams. Pasak teisininkės, dalis ukrainiečių Lietuvoje planuoja likti ilgesnį laiką. Jie įsidarbina, vaikus užregistruoja ugdymo įstaigose, tad ir ilgesnis būsto nuomos terminas jų negąsdina ir jiems yra priimtinas.

Kita dalis Ukrainos karo pabėgėlių laukia situacijos atomazgos ir pageidauja būstą išsinuomoti trumpesniam laikotarpiui - dviem ar trims mėnesiams. Teisininkė pabrėžia, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau, apie tai įspėjus nuomotoją prieš mėnesį, todėl nuomininkams nėra jokio pagrindo vengti ilgalaikių nuomos sutarčių. Priešingai, gyvenant neapibrėžtumo laikotarpiu, ilgalaikė nuomos sutartis suteiks daugiau garantijų iš Ukrainos atvykusiems nuomininkams tuo atveju, jei karas užsitęstų ilgiau, nei jie tikisi.

Būstas ukrainiečiams užleidžiamas neatlygintinai. Kaip tai įteisinti?

Teisininkė I. Pukelienė aiškina, jog neatlygintino naudojimosi daiktu (taip pat ir gyvenamosios patalpos) atveju yra sudaroma panaudos sutartis. Visa nemokama pagalba tiek būstų savininkams, tiek nuomininkams neatlygintinai teikiama www.stipruskartu.lt Be to, yra paruoštas ir panaudos sutarties projektas lietuvių-ukrainiečių kalbomis, o BTA draudimas nemokamai draudžia būstą gyventojų turto draudimu, jei būstas užleidžiamas ukrainiečiams.

Jei ukrainiečiai priimami gyventi viename būste kartu su savininkais, anot teisininkės, svarbu susitarti ir numatyti, kuriomis būsto dalimis naudosis savininkas ar nuomininkas/panaudos gavėjas atskirai, o kuriomis bus naudojamasi bendrai. „Tiek nuomos, tiek panaudos sutartyje turi būti susitarta ir dėl nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų”, - teigia I. Pukelienė.

Kokius papildomus teisinius saugikliusgalima įtraukti į sutartis, kad būstų savininkai jaustųsi saugiau ir drąsiau priimdami karo pabėgėlius?

Teisininkė I. Pukelienė atkreipia dėmesį, kad ir lietuviai, kuriems yra išnuomojamas būstas, gali tapti nemokūs, palikti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar pridaryti kitokių rūpesčių. „Tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek Ukrainos piliečiai gali netekti darbo ir tapti nemokūs, gali tekti juos iškeldinti teismine tvarka (tiek turinčius nepilnamečių vaikų, tiek neturinčius jų). Todėl būstų savininkus padrąsinčiau susipažinti su būsimu nuomininku (tiek ukrainiečiu, tiek lietuviu ar bet kuriuo kitu), pasiteirauti apie jų pragyvenimo šaltinius, išsilavinimą, atkreipti dėmesį į bendravimo kultūrą, paprašyti rekomendacijų ar kitų dokumentų, kurie leistų įsitikinti nuomininko mokumu”, - sako teisininkė ir pabrėžia, jog „pagrindinis teisinis „saugiklis” - tai tinkamai parengtos rašytinės nuomos sutarties sudarymas, esminių šalių įsipareigojimų aptarimas ir įforminimas”.

Paruošti išsamią ir visaapimančią nuomos sutartį gali padėti nekilnojamojo turto ekspertas ar teisininkas. „Nuomos sutarties su Ukrainos piliečiu sudarymo atveju svarbu, kad sutartis būtų sudaryta lietuvių-ukrainiečių (ar kita nuomininkui suprantama) kalba arba sutarties sudarymo metu dalyvautų vertėjas ir savo parašu patvirtintų, kad nuomos sutarties tekstas buvo išverstas į nuomininkui suprantamą kalbą”, - pažymi teisininkė.

Padėti nuo karo bėgantiems žmonėms galime įvairiai: finansiškai - neatlygintinai suteikdami jiems gyvenamąją vietą, paaukodami piniginių lėšų ar daiktų, ir morališkai, suteikdami jiems galimybę saugiai ir oriai įsikurti Lietuvoje nuomojamame būste. Nelikime abejingi!

Jei reikia teisinės pagalbos, kreipkitės:

Teisininkė Ieva Pukelienė

Tel. +370 612 96169

El. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Svetainė www.gont.lt

Soc. tinklai: Linkedin

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location