Sklypai šiandien: ar dar liko ką pirkti?
unsplash.com

Pastatyto būsto atsargos šalyje senka, ekspertai kalba apie paklausos nepasivejančią pasiūlą. Kokia situacija žemės sklypų rinkoje? Ką apskritai reikėtų žinoti pasiryžus įsigyti sklypą?

Šiandieninė situacija sklypų rinkoje

Anot sklypų eksperto Vaido Adlio, situacija rinkoje skiriasi priklausomai nuo rinkos segmento. Sklypų, kurie domintų vystytojus, yra labai nedaug, ypatingai Vilniuje. Vystytojams įdomūs dideli sklypai arba keli, esantys greta, kuriuose būtų galima įkurti gyvenamąjį kvartalą ar tilptų keli daugiabučių projekto etapai. Šiandien jaučiama, jog paklausa yra didesnė už pasiūlą. Ekspertas pastebi, kad sklypų kainos padidėjo ne tik dėl padidėjusio susidomėjimo jais, bet dažnai savininkai dirbtinai užkelia parduodamo sklypo kainą, tikėdamiesi didesnio pelno. Vis gi vystytojai skaičiuoja būsimų statybų kaštus ir galimą investicijų grąžą, todėl sklypai, brangesni už rinkos kainą, lieka nenupirkti.

Kalbant apie vienbučių ir dvibučių namų statymui skirtų sklypų segmentą, situacija yra šiek tiek kitokia. Aktyviai su sklypų pardavimu dirbantis V.Adlys pasakoja, kad ypatingai didelis šio segmento suaktyvėjimas buvo jaučiamas po pirmojo karantino 2020 m., kai žmonės ėmė keisti butus į namus. Privačiam namui tinkančių sklypų pardavimai išaugo keletą kartų.

Sklypus dažniausiai žmonės perka nuosavomis lėšomis. Kitas etapas - pastatyti taip vadinamąją „dėžutę” - sienas ir stogą, ir tada kreiptis į banką finansavimo statybų užbaigimui. Sklypų ekspertas pamini, kad ir patį sklypą galima įsigyti imant paskolą iš banko, tačiau tai nėra paprastas procesas, kadangi bankai kelia daug sąlygų.

Pastaruoju laikotarpiu, kai išaugo statybinių medžiagų kainos, darbo praktikoje V.Adlys vis dažniau susiduria su tuo, kad žmonės, savomis lėšomis įsigiję sklypą ir net susiprojektavę namą jame, perskaičiuoja sąmatas šiandieninėmis kainomis, ir pamatę, kad viso namo įrengimas pabrango 30-40 proc., nutaria sklypą pasilikti kaip investicinį objektą, ir ima ieškoti jau ne tik pastatyto, bet ir įrengto namo.

Vilniaus Šnipiškės - ypatinga vieta

Šnipiškės - vienas iš labiausiai besikeičiančių Vilniaus rajonų. Jame gausu vystomų naujų projektų, tarp kurių likę senų medinių namų, dažnai su lauko tualetais ir šuliniais. Iš užsienio atvykę miesto svečiai stebisi tokiu kontrastu pačiame miesto centre. Vystytojams ši teritorija yra labai patraukli, tačiau čia įsigijus čia sklypą statyti jame didelį pastatą, ne visada leidžiama.

Vasaros pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, nustatantį pagrindines miesto vystymo gaires. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį V.Adlys, yra dar anksčiau patvirtinti tam tikros teritorijos specialieji planai, vaidinantys lemiamą vaidmenį. Sklypų brokeris dalinasi neseniai nutikusia istorija, kai Šnipiškėse buvo parduodamas 20 arų ploto sklypas, kurio vertė 1,7-1,8 mln. eurų, pirkėjas ir pardavėjas suderino visas sandorio sąlygas, tačiau, detaliau panagrinėjus specialųjį planą, paaiškėjo, kad toje vietoje neleidžiama statyti didesnio pastato, nei joje kažkada buvęs. Šis specialusis planas buvo patvirtintas dar 2009-2010 m. ir dėl jo žmonės lieka tarsi įstrigę su savo turtu, nes pirkėjas, nugriovęs sklype stovintį seną medinį namą, turi teisę tik atkurti buvusio pastato tūrį, t.y. neleidžiama statyti jokio didesnio pastato. Sklypų ekspertas V.Adlys tikisi, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikui bėgant peržiūrės ir šiuos specialiuosius planus, kurie nebeatitinka šios dienos poreikių ir toje teritorijoje esančių sklypų savininkams kelia daug rūpesčių.

Infrastruktūriniai mokesčiai

Įvedus infrastruktūros mokesčius ima ryškėti tam tikra konkurencija tarp miesto ir rajono. Vilniaus rajono savivaldybė infrastruktūros mokesčio netaiko, norėdama pritraukti kuo daugiau naujų gyventojų - naujų mokesčių mokėtojų. Vilniaus mieste infrastruktūros mokestis gali svyruoti tarp 15 ir 80 eurų už kvadratinį metrą. Jo dydis priklauso nuo to, kokia infrastruktūra jau yra išvystyta iki atitinkamos teritorijos.

V.Adlys pasakoja, kad kol kas žmonės nelabai kreipia dėmesį į tai, kur yra jų išsirinktas sklypas - Vilniaus mieste ar rajone. „Galbūt tai svarbiau tiems, kas turi vaikų. Jei vaikai lanko darželius ar mokyklas Vilniuje, tai jie, tikėtina, rinksis sklypą, esantį Vilniaus miesto ribose, kad nekiltų nesklandumų dėl tolimesnio vaikų ugdymo”. Eksperto nuomone, infrastruktūros mokestis kol kas neturi didelės įtakos žmonių pasirinkimui, tačiau laikui bėgant tai gali pasikeisti. „Pažiūrėsime, kiek suaktyvės rajonas, o kiek pats miestas”, - sako sklypų brokeris.

Sklypo paskirties keitimas

Dažnam sklypo paskirties keitimas atrodo itin sudėtingas procesas. „Tai nėra sudėtinga, jei yra galimybė paskirtį pakeisti”, - teigia V.Adlys. Dažniausiai keičiama žemės ūkio paskirtis į namų valdą ar komercinę, gamybos ar sandėliavimo. Ar galima pakeisti sklypo paskirtį, galima sužinoti iš tos vietovės bendrojo plano. „Jei plane atitinkama vietovė pažymėta kaip urbanizuojama, reiškia, joje esančių sklypų paskirtį galima keisti į namų valdą”, - aiškina ekspertas.

Norint keisti sklypo paskirtį, reikia kreiptis į matininkus, kurie tos vietovės miesto ar rajono savivaldybėje užsakys sklypo paskirties keitimo sąlygas, kurias atitinkama institucija išduoda per 1-2 mėnesius. Šiose sąlygose bus tiksliai nurodyta, ar galima keisti sklypo paskirtį, kiek sklypų gali būti suformuota, ar reikia formuoti servitutinius kelius ar atskirą sklypą susisiekimui ir infrastruktūrai ir pan.

Prieš įsigyjant sklypą ekspertas rekomenduoja taip pat pasinagrinėti tos vietovės planus, kad pirkėjas žinotų, kokia yra aplinka šalia, ar, jei perkamas sklypas, gyvenamajam namui statyti, nėra netoliese numatytos teritorijos gamybinėms ar sandėliavimo patalpoms. Ši informacija yra viešai prieinama ir kiekvienas gali pasitikrinti.

Leidimas pirkti ir parduoti sklypą

Parduodant žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypus, pirmenybė juos įsigyti įstatymiškai yra numatyta besiribojančių sklypų savininkams. Didelių keblumų tai nesukelia, tačiau pailgina patį pardavimo-pirkimo procesą. Nacionalinė žemės tarnyba turi suteikti pardavėjui leidimą parduoti, o pirkėjui - sutikimą įsigyti tokį žemės sklypą, o šis procesas gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Todėl derinant sandorio datas, reikia turėti galvoje ilgesnį terminą nei įprastai.

Eksperto patarimai, ketinantiems įsigyti žemės sklypą

Rekomenduojama sklypą apžiūrėti ir išsirinkti esant tinkamoms oro sąlygoms, o ne sniego pusnims paslėpus viską. Jei sklypas yra žemesnėje vietoje, šaltuoju metų laiku galima netinkamai įvertinti gruntą, o tai vėliau gali pareikalauti papildomų investicijų.

Ekspertas V.Adlys pataria būtinai išsinagrinėti sklypo planą, Registrų centro išrašą, kuriame yra pateikiama visa informacija apie sklypą, taip pat detalųjį planą, išsiaiškinti visas galimybes statyti suplanuotą statinį - kokio ploto ir aukštingumo pastatas galimas tame sklype. Bet kokiu atveju, patartina kreiptis į specialistus, kurie patars ir pakomentuos išsirinkto sklypo tinkamumą pirkėjo planams ar padės išsirinkti labiausiai pirkėjo poreikius atitinkantį sklypą.

Šaltinis: ziniuradijas.lt

V/S: 93 / 2

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location