Rygos nekilnojamojo turto rinka auga visuose segmentuose
pixabay.com

Nekilnojamasis turtas Rygoje stipriai nukentėjo nuo ekonominės krizės 2009 m. Tačiau šiandien pandemijos sąlygotas būsto kainų augimas nesustoja. Jam įtakos turi ir aktyvūs pirkėjai, ir kylantys statybų kaštai, ir pasiūlos trūkumas.

Rygos NT praeityje

Rygoje būsto kainos per dešimtmetį nuo pasaulinės ekonomikos krizės smuko žemyn, o miestui sunkiai sekėsi kompensuoti šiuos nuostolius, sako „Ober Haus Real Estate Latvia“ generalinė direktorė Diāna Frīdenberga. Nors iki pandemijos nekilnojamojo turto kainos kasmet kilo, jų augimas kasmet mažėjo nuo maždaug 8 proc. 2016 m. iki 2,3 proc. 2019 m.

Latvijos nekilnojamojo turto bendrovės „Mercury Group Limited“ generalinė direktorė Irina Alazova teigė, kad nuo 2015 m., kai vyriausybė sugriežtino skolinimo principus, Latvijoje tapo „beveik neįmanoma“ gauti būsto paskolą. Maždaug tuo pat metu buvo padidinta ir minimali nekilnojamojo turto vertė, reikalinga norint gauti leidimą gyventi šalyje. Dėl to sumažėjo būsto pirkėjų skaičius, o prasidėjus pandemijai butų pardavimas Rygoje smuko dar labiau.

Rygos NT šiandien

Kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, butų pardavimai Rygoje pradėjo augti jau 2020 m. pabaigoje ir toliau auga ir 2021 m.

„Nekilnojamojo turto rinka Latvijoje dabar labai aktyvi. Kainos pradėjo kilti, bet labai patogiai, lėtai. Jei kas ieško investicijų į nekilnojamąjį turtą, dabar pats laikas pirkti“, - pripažįsta Irina Alazova.

„Ober Haus Real Estate Latvia” vadovės Diānos Frīdenbergos teigimu, Rygos nekilnojamojo turto rinka dabar „pasižymi augimu visuose segmentuose“. Ji sako, kad per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Latvijos sostinėje buvo parduoti 5 383 butai, palyginti su 4653 tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Rygos būsto fondą daugiausia sudaro butai, kurių vidutinė kaina liepos mėnesį buvo 1290 eurų už kv. m., o tai yra 2 proc. daugiau nei pernai.

Pasak A. Alazovos, naujos statybos butų kainos Rygoje ir toliau augs dėl kelių veiksnių, tokių kaip „didžiulio statybos išlaidų padidėjimo, didesnių mokesčių, paklausos aktyvumo ir pasiūlos rinkoje trūkumo”.

Statybos kaštai auga

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 8,2 proc. didesnės nei pernai liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

Darbo jėga per metus pabrango 4,4 proc., išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 4,3 proc., o statybinių medžiagų kainos ūgtelėjo 11,8 procento.

Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 1,8 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,1 proc., statybinėms medžiagoms brangus 3,1 proc., išlaidoms mašinoms bei mechanizmams didėjus 0,7 procento.

Būsto Rygoje pirkėjai

Frīdenberga pažymi, kad pandemijos metu padaugėjo vietinių nekilnojamojo turto pirkėjų. Užsieniečiai į Latviją daugiausia atvyksta iš Kanados, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Estijos, Lietuvos ir Italijos.

Remiantis kitų su nekilnojamuoju turtu dirbančių specialistų pastebėjimais, taip pat yra pirkėjų iš buvusios Tarybų Sąjungos šalių, turinčių „kažkokių nostalgiškų prisiminimų ar žinių apie Latviją, arba tie, kurie vertina Latvijos laukinę gamtą ir didžiulį istorinį miestų paveldą bei nekilnojamąjį turtą šiuose miestuose”.

Šaltinis: prian.ru

V/S: 30 / 2

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location