Pristatė viziją, kaip galėtų atrodyti bendras NT agentūrų skelbimų portalas
Freepic.com nuotr.

Augančios skelbimų portalų paslaugų kainos skatina NT agentūras ieškoti alternatyvų – Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijoje (LNTAA) buvo pristatyta vizija, kaip galėtų atrodyti bendras asociacijai priklausančių NT agentūrų skelbimų portalas, kuris, preliminariais skaičiavimais, perpus sumažintų išlaidas skelbimams.

Kodėl pabrango paslaugos?

Lietuvoje didžiausią auditoriją turinčius NT skelbimų portalus iš esmės valdo AS Eesti Meedia (tiesiogiai arba per kitas bendroves). Dėl galimo naudojimosi dominuojančia padėtimi Konkurencijos taryba ėmėsi tyrimo, tačiau ginčai įstrigo teismuose.
Lietuvos NT agentūros sujudo balandžio mėn., kai dar kartą šoktelėjo skelbimų portalų paslaugų kainos, o maždaug 11 Estijos NT bendrovių kaip tik tuo metu paskelbė apie pasitraukimą iš AS Eesti Meedia grupės skelbimų portalų. Priežastis ta pati – išaugusios kainos. Neoficialiomis žiniomis, šios NT agentūros įkūrė savo skelbimų portalą, o pati AS Eesti Meedia – NT agentūrą.

Lietuvoje NT agentūroms balandžio mėn. buvo įvestas naujas fiksuotas 300 Eur mėnesinis mokestis už duomenų eksportą, nors agentūros už šią paslaugą jau moka pagal vartotojų skaičių.

„Mes pareiškėme, kad nesutinkame su tokiu sprendimu ir paprašėme skelbimų portalų pagrįsti kainas. Tačiau panašu, kad į tai niekaip nereaguojama, todėl kreipėmės į Konkurencijos tarybą. Savo prašyme mes išdėstėme argumentus, kodėl manome, kad kainos didinimas – niekuo nepagrįstas t. y., neatsirado kažkokių naujų paslaugų, nepagerėjo kokybė, nepadidėjo auditorija ir pan.“, – sako didžiausio Baltijos šalyse nekilnojamojo turto agentūrų tinklo „Capital“ vadovas Dmitrij Semionov.

Sumoka daugiau nei už nuomą

Skelbimams vidutiniškai tenka trečdalis ar net pusę NT brokerio veiklos sąnaudų, o kartais už šias paslaugas sumokama daugiau, nei, pavyzdžiui, kainuoja išsinuomoti naują biurą naujame verslo centre Vilniuje, todėl NT rinka itin jautriai reaguoja į kainų pasikeitimą.
Palyginimui, „Capital“ tinklo išlaidos skelbimams sudaro apie 15–20 tūkst. Eur per mėnesį, o asociacijos narių mastu tai galėtų siekti apie 100 tūkst. Eur.

Pasak „Capital“ vadovo D. Semionov, daugelio NT agentūrų interneto svetainės yra gerokai patobulėjusios, kokybe jos nenusileidžia, o kartais netgi lenkia dominuojančius skelbimų portalus, todėl sulaukia vis daugiau lankytojų. Tiesa, norint pritraukti didelę auditoriją, reikalinga skelbti ir kitų agentūrų skelbimus – tai tapo rimtu pagrindu galvoti apie bendrą portalą, kuriame būtų skelbiami asociacijos narių skelbimai. Kaip galėtų atrodyti tokia svetainė, kiek kainuotų jos vystymas ir išlaikymas, neseniai buvo pristatyta LNTAA posėdyje. Preliminariais skaičiavimais, tai leistų perpus sumažinti išlaidas skelbimams.

Skatina ieškoti alternatyvų

Tiesa, skelbimų portalų pakeista kainodara turėjo ir teigiamą poveikį: NT agentūros ėmė aktyviau reklamuoti savo tinklapius bei paslaugas, taip parodydamos, kad NT rinka veikia ne tik skelbimų portaluose. Daug dažniau pradėti organizuoti atvirų durų dienų renginiai – tokia praktika labai populiari užsienyje, kai žmonės savaitgaliais arba po darbų neskubėdami gali pasižvalgyti po objektą ar naujos statybos projektą, naudojamasi virtualiu turu, nes galima apžiūrėti objektą neiškėlus kojos iš namų ar biuro, NT agentūros bendradarbiauja su bankais ir tiesioginiais jų klientais, daugėja reklamos užsienio portaluose, kur paslaugos pigesnės nei vietiniuose. „Capital“ kompanija leidžia žurnalą, platinamą 15 tūkst. tiražu, kuriame žmonės gali rasti naujausių NT pasiūlymų, taip pat platinamas naujienlaiškis, kurį gauna daugiau nei 100 tūkst. „Capital“ klientų, o neseniai startavo naujas portalas www.ntnaujienos.lt, kuris leidžia stebėti NT naujoves.
Be to, dabar naujausi brokerių skelbimai visų pirma talpinami vidinėje duomenų bazėje (MLS), kur skelbiami nereklamuojami objektai – šia informacija tarpusavyje keičiasi brokeriai, paskui jie atsiranda NT kompanijų tinklapiuose ir tik po to – skelbimų portaluose. Tad šiai dienai naujausius NT skelbimus vartotojai gali pamatyti tik NT įmonių tinklapiuose. Beje, dažnu atveju „skaniausi“ objektai net nepasiekia kitų skelbimų portalų.

Lietuvoje prie MLS sistemos yra prisijungusios 95 įmonės ir virš 1000 brokerių, tai yra apie 70–80 proc. NT rinkos.
„Toks įrankis, kaip „Capital“ naudojama ryšių su klientais valdymo sistema (CRM), jau dabar leidžia NT brokeriui matyti potencialių pirkėjų sąrašą iš karto po naujo objekto įvedimo į sistemą, o brokeriams, dirbantiems su pirkėjais, į sistemą įvedus kliento poreikius, iš karto galima pamatyti labiausiai tinkančius pasiūlymus. Ir ne tik iš „Capital“ duomenų bazės, bet ir visų kitų NT įmonių“, – vardija „Capital“ vadovas D. Semionov.

Lietuvoje – absurdiška situacija

Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas, „Capital Klaipėda“ biuro akcininkas, LNTAA valdybos narys, pastebi, kad Lietuvoje NT skelbimų rinkoje susidariusi situacija nėra normali.
Pasak jo, dabar Lietuvoje brokeriai investuoja į aukštos kokybės vizualizacijų kūrimą, samdo fotografus, t. y. sukuria projekto turinį ir visa tai atiduodami skelbimų portalams dar turi už tai nemažai susimokėti. Apie 80 proc. NT skelbimų portalų turinio sudaro būtent brokerių pateikiama informacija.
„Jei pasižvalgysime į kitas šalis, pavyzdžiui, Jungtines Amerikos Valstijas, ten brokeriai skelbimus pirmiausia pateikia asociacijai ir minėtoje MLS sistemoje, o tada jau skelbimų portalai kreipiasi į asociaciją ir susimoka už šią informaciją, nes kitaip paprasčiausia negalėtų vykdyti veiklos“, – teigia M. Mikočiūnas ir atkreipia dėmesį, kad iš to finansuojama ir pačios asociacijos veikla.