Ar antrieji namai – perspektyvi investicija? NT ekspertų įžvalgos

Tiesa, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Pietų šalių, antrieji namai nelaikomi pigesne pagrindinio būsto alternatyva, todėl dairomasi patikimų statytojų, pageidaujamas kokybiškas apdailos paketas ir garantija, kad ir po 10 ar 15 metų bus pašalinti trūkumai, jeigu tokių atsirastų.

Sentimentai Baltijos pajūriui

Antrieji namai pajūryje, ko gero, yra labiausiai lietuvius dominanti tema, tačiau diskutuojantieji šiuo klausimu pasidalija į dvi stovyklas: vieni pasisako už Lietuvos pajūrį, kiti – už Pietų šalis, esą ten ir saulės daugiau, ir kainos nedaug skiriasi nuo mūsiškių.

„Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė sako, kad lietuviai, nors ir vyksta atostogauti į Pietų šalis, jaučia ypatingus sentimentus Baltijos pajūriui, todėl čia netrūksta ne tik norinčiųjų pailsėti, bet ir įsigyti antruosius namus.

„Orientyras, kokie būstai paklausūs, – galutinė kaina. Šiandien idealiausias variantas – nuo 50 iki 60 tūkst. Eur. Tokio būsto teiraujasi praktiškai kas antras klientas. Aišku, Palangoje tokių butų mes turime nedaug ir retai kada pasitaiko kokių nors labai gerų pasiūlymų už tokią sumą“, – kainų tendencijas apibūdina brokerė I. Kaštaunaitė.

 

Palangoje atspirties taškas yra jūra. Kuo ji arčiau, tuo brangiau kainuoja nekilnojamasis turtas.“

Iš pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į Šventąją, bet šiuo metu ji labai kyla. Už 60 tūkst. Eur sumą galima įsigyti 50–60 m2 kvadratūros butą su gera apdaila arti jūros.

 

Už tokią sumą galima įsigyti naujos statybos butą arčiau jūros, tačiau jo kvadratūra bus nedidelė (26 m2) arba nebus balkono, butas pirmame aukšte ir pan. Renovuotame senos statybos name už tokią sumą įsigytume šiek tiek didesnį, tarkime, 38–40 m2, butą. Toliau nuo jūros kainos mažėja ir su tokiu pat biudžetu jau galima dairytis ir 2 kambarių buto naujos statybos name.

„Palangoje atspirties taškas yra jūra. Kuo ji arčiau, tuo brangiau kainuoja nekilnojamasis turtas“, – sako brokerė ir priduria, kad išskirtinėse Palangos vietose, pavyzdžiui, arti jūros, prie pušyno ar pan., pasiūlymų kainos jau yra per 100 tūkst. Eur ir daugiau, tiesa, tai vis tiek kiek pigiau nei Nidoje.

Dairosi pigesnių alternatyvų

Jeigu butas Palangoje – per didelė našta jūsų biudžetui, ieškokite pigesnių alternatyvų, pavyzdžiui, aplink Palangą yra tokių rajonų kaip Kunigiškės, kur yra iš ko rinktis. Dėl gana nedidelio atstumo iki Palangos centro ir netoliese esančios jūros populiari Palangos Vanagupė.

„Arba Šventoji, kuri pastaruoju metu labai atsigauna. Iš pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į Šventąją, bet šiuo metu ji labai kyla, daug naujų projektų ir susidomėjimo. Kainos čia patrauklios ir „įkandamos“. Už tą pačią 60 tūkst. Eur sumą galima įsigyti didesnės (50–60 m2) kvadratūros butą su gera apdaila arti jūros“, – pataria „Capital Palanga“ NT brokerė I. Kaštaunaitė.

Be reikalo apeinama Klaipėda. Čia galima rasti gerų variantų, kartais už beveik perpus mažesnę kainą nei Palangoje ar Nidoje. Tarkime, naujos statybos butą su daline apdaila greta Girulių miško, Dragūnų kvartale, galima įsigyti už 1 100–1 300 Eur / m2. Telieka sėsti ant dviračio ir puikiu taku nulėkti iki jūros.

„Įdomų projektą turime Rusnėje, ten naujos statybos būstą su daline apdaila galima įsigyti už 900–1 100 Eur / m2. Iš Rusnės galima keliauti po visą pajūrį, per marias laivu vos per keliolika minučių galima persikelti į Nidą, Juodkrantę. Realiai už tokio pat buto kainą kaip Nidoje Rusnėje jums išeis ir butas, ir kateris“, – alternatyvas vardija „Capital Klaipėda“ NT brokerė Živilė Gerulaitienė.

Druskininkuose – stabilios kainos

Druskininkų regionas plečiasi ir tai suformavo tendenciją čia dairytis būsto investicijai – antriesiems namams. Pasak Rimvydo Bucho, „Capital Druskininkai“ NT brokerio, Druskininkuose populiaru įsigyti būstą nuomai (dažniausiai trumpalaikei) – tai gera investicija.

„Šiame segmente paklausiausi 1 ar 2 kambarių butai Druskininkų centre. Dar vienas kriterijus – 1–3 aukštas, jei namas be lifto. Butų pageidaujama renovuotuose namuose, kad būtų mažesnės išlaikymo sąnaudos“, – pirkėjų lūkesčius vardija brokeris.

Antriesiems namams būsto Druskininkuose dažniausiai ieško Vilniaus ir Kauno gyventojai, kurie čia mėgsta poilsiauti. Didelis susidomėjimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Izraelio piliečių, o pirkėjų iš Rusijos – gerokai mažiau. 

 

Antriesiems namams būsto Druskininkuose dažniausiai ieško Vilniaus ir Kauno gyventojai, taip pat didelis susidomėjimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Izraelio piliečių.

Druskininkų miesto centre naujos statybos įrengtų butų kainos siekia 2 300–2 500 Eur / m2, senos statybos – apie 1000 Eur / m2.

 

Druskininkų regione kainos išlieka daugiau mažiau stabilios: miesto centre naujos statybos (2014–2016 m.) įrengtų butų kainos siekia 2 300–2 500 Eur / m2, senos statybos – apie 1000 Eur / m2.

„Stebime pigimą tik viename segmente – antrinėje rinkoje, t. y. 2006–2008 m. statybos namuose, nes atsirado didelė pasiūla“, – sako NT brokeris R. Buchas ir pastebi, kad investuoti į NT skatina mažos palūkanos už indėlius bankuose, nes iš nuomos galima tikėtis didesnės investicijų grąžos.

Žvilgsnis krypsta į Ispaniją

Dėl patrauklaus kainos ir kokybės santykio lietuviai vis drąsiau antrojo būsto dairosi Ispanijoje. „Paprastai pageidaujama, kad būstas būtų netoli jūros arba miesto centre, labiausiai perkami dviejų, trijų miegamųjų butai-apartamentai, rečiau – namai. Kaina, žinoma, yra svarbus ir lemiamas kriterijus, dažniausiai lietuviai Ispanijoje ieško nebrangių (iki 100 tūkst. Eur) būstų prie jūros“, – tendencijas vardija „Capital Valencia“ NT brokeris Valdemaras Paukštė ir prasitaria, kad pasitaiko atvejų, kai lietuviai iš karto perka kelis butus – vieną sau, o kitą – nuomai.

 

Palyginti su analogiško dydžio miestais, pavyzdžiui, Vilniumi ar Palanga, nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje gerokai mažesnės.

Dažniausiai lietuviai Ispanijoje ieško nebrangių (iki 100 tūkst. Eur) būstų prie jūros.

 

Ispanijoje būsto ieškantiems lietuviams svarbios ir jo išlaikymo sąnaudos, kaimynai, konkrečios vietovės ar rajono patogumai ir kt.

Ar tikrai Ispanijoje nekilnojamasis turtas kainuoja panašiai tiek, kiek Lietuvoje? Pasak V. Paukštės, palyginti su analogiško dydžio miestais, pavyzdžiui, Vilniumi ar Palanga, nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje gerokai mažesnės, žinoma, kaina priklauso ir nuo konkrečios vietos.

„Madrido ar Barselonos centre, savaime suprantama, kainos kur kas didesnės, tačiau tokiuose miestuose kaip Valensija, Alikantė, Malaga jos tikrai patrauklesnės“, – sako brokeris.

Kur didžiausia investicijų grąža?

Maždaug pusė įsigyjančiųjų antruosius namus juos naudoja tik savo reikmėms, kita pusė, jei negyvena patys, išnuomoja. Perspektyviausia dairytis į naujos statybos būstą (ar bent jau renovuotus namus), kuris ir ateityje turės paklausą, todėl toks turtas bus rentabilus, jį bus lengva išnuomoti.

„Capital Palanga“ NT brokerė I. Kaštaunaitė sako, kad Palangoje yra specialių agentūrų, antrųjų namų savininkams teikiančių su nuoma susijusias paslaugas. Dažniausiai nuomai skiriamas pigesnis būstas, į kurį investuota mažiau lėšų. „Capital Klaipėda“ NT brokerė Ž. Gerulaitienė pabrėžia, kad įsigyjantieji būstą nuomai turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos klimatą: nuomos paklausa pajūrio regione yra sezoninė ir išauga tik esant geram orui.

Druskininkuose dirbantis brokeris R. Buchas sako, kad šiame mieste butų ilgalaikei nuomai paklausa visąlaik yra didesnė už pasiūlą, taip pat domimasi ir trumpalaike nuoma. Tokia investicija tikrai bus rentabili, jei savininkai patys užsiims šiuo verslu (nuoma).

„Ispanijoje būstų nuoma (tiek ilgalaikė, tiek trumpalaikė) turi didžiulę paklausą. Pavyzdžiui, Valensijos mieste dabar nėra lengva rasti būstą nuomai, todėl siūlomas butas už vidutinę kainą išnuomojamas per 2–3 dienas“, – sako „Capital Valencia“ NT brokeris V. Paukštė.

Verslas koncentruojasi į didmiesčius

Patrauklių objektų investicijai dairosi ne tik gyventojai. „Capital Business“ projektų vadovas / partneris Vitalij Semionov sako, kad verslininkai investuoja tiek į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą su tikslu parduoti, tiek į komercinį – su tikslu jį išnuomoti. Priešingai nei smulkūs investuotojai, kurie perka gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi jį išnuomoti ir uždirbti.

 

Verslininkai investuoja tiek į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą su tikslu parduoti, tiek į komercinį – su tikslu jį išnuomoti.

Artimiausiu metu rinkoje išsilaikys teigiamos nuotaikos ir palanki situacija nekilnojamojo turto sandoriams – kartu su pirkėjų aktyvumu daugės ir konkurencingų objektų pasiūla.

 

„Lietuvoje patraukliausi investuoti yra 3 didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Dairomasi nuo sklypų iki senų pastatų. Reikia pažymėti, kad patrauklūs objektai retai pasitaiko internetiniuose skelbimuose“, – orientacines kryptis nurodo V. Semionov.

Kur reikėtų investuoti, kad ateityje tos investicijos atsipirktų? „Mano patarimas būtų dirbti su nekilnojamojo turto srities profesionalais, kurie ne tik konsultuoja, bet ir patys aktyviai dirba su savo kapitalu. Objektai gali buti įvairūs – nuo sklypų bei probleminių pastatų, kurių projektinis pajamingumas yra dviženklis, iki A klases biurų pastatų, kurių pajamingumas siekia iki ±  5 %, viskas priklauso nuo investuotojo prisiimamos rizikos lygio“, – pataria NT ekspertas V. Semionov.

Investuotojams – palankios prognozės

„Capital“ sandorių statistika rodo, kad investuoti – palanki aplinka: kainos 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 4–6 %. Bendra siūlomų būstų vertė yra apie 320 mln. Eur. Investuotojai perka pigesnį būstą, jų dalis yra didžiausia.

Pastebima, kad per 2017 m. I ketv. rinka pasidarė aktyvesnė ir padidėjo konkurencingų objektų pasiūla: Vilniuje gerų objektų skaičius padidėjo 49 %, Kaune – 64 %, kituose miestuose – 29 %.

„Pagal sudaromus sandorius matome, kad senos statybos būstų kaina Vilniuje ir Kaune stabiliai didėja nuo 2015 m. I ketv., o naujos statybos būstų kainos auga nežymiai – kiek daugiau tik pastarąjį ketvirtį“, – sako „Capital“ vadovas Dmitrij Semionov.

Pasak jo, šiuo metu labiausiai juntamas didesnis susidomėjimas naujos statybos butais ir namais. Žinoma, populiarus ir senos statybos būstas, ypač jei naujai suremontuotas.

„Dabartiniai pirkėjai nori patogesnio varianto: gerai įrengtas, geroje vietoje ir nereikia daug vargti“, – pirkėjų įpročius vardija „Capital“ vadovas D. Semionov ir tai sieja su bendru ekonomikos atsigavimu.

Pavasarį nekilnojamojo turto rinkoje visada juntamas pagyvėjimas, be to, šiuo metu palankios sąlygos skolintis ir didesnė būsto pasiūla. Kokios ateities prognozės? Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ atlikta apklausa (kurioje dalyvavo apie 100 NT brokerių) rodo, kad artimiausiu metu rinkoje išsilaikys teigiamos nuotaikos ir palanki situacija nekilnojamojo turto sandoriams – kartu su pirkėjų aktyvumu daugės ir konkurencingų objektų pasiūla.

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės