Ambicingi Palangos planai žadina investuotojų budrumą

Palangos miesto vizija – ne tik vasarą, bet ir ištisus metus veikiantis tarptautinis kurortas su gerai išplėtotomis poilsio, sveikatinimo, sporto paslaugomis. Gera žinia miestui yra verslo planai neilgai trukus pastatyti „Eglės“ sanatoriją ir tarptautinio tinklo viešbutį „Marriott“. Į tai netruko sureaguoti investuotojai. Apie tai, kuria linkme toliau plėsis miestas, – interviu su Palangos miesto vyriausiuoju architektu VYTAUTU INDREIKA.

Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė Palangos įvaizdis. Kas daroma, kad iš vasaros kurortų sostinės miestas taptų traukos tašku ištisus metus? Daug dėmesio skiriama uždarų kultūros bei sporto objektų statybai ar restauracijai, todėl per pastaruosius keletą metų Palangoje atsirado nemažai naujų ar atnaujintų visuomenei svarbių pastatų, kurie ištisus metus yra traukos objektai tiek palangiškiams, tiek kurorto svečiams. Tai universalus sporto kompleksas ir greta esantis tarptautinius standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, restauruoti kultūros objektai: Kurhauzas bei vila „Anapilis“ (čia įsikūrė Palangos kurorto muziejus), atnaujinti grafų Tiškevičių rūmai (čia įsikūręs Gintaro muziejus) bei rūmus juosiantis Birutės parkas, pastatyta moderni, 2 200 vietų turinti Koncertų salė, kuri pritaikyta ne tik koncertams, bet ir televiziniams projektams, kitiems renginiams.

Prieš metus veiklą pradėjo ir modernus kempingas Nemirsetoje. Pajūrio regioninio parko teritorijoje įsikūrusiame kempinge gali apsistoti tiek atvykusieji kemperiais, tiek mėgstantys poilsį palapinėse. Ateityje kempinge bus pastatyta ir modernių poilsio namelių, šį kempingo statybos etapą įgyvendins būsimas koncesininkas.

„Jau šią vasarą bus pradėtas statyti Palangos miesto baseinas su sveikatingumo centru.“

Jau šią vasarą bus pradėtas statyti Palangos miesto baseinas su sveikatingumo centru. Planuojama, kad šis objektas pramogautojus pakvies jau kitų metų pabaigoje. Čia bus įrengtas 25 m ilgio 8 takelių baseinas bei 150–200 vietų žiūrovų tribūnos (didžiajame baseine galės vykti nacionalinės reikšmės sportinės plaukimo varžybos), taip pat – seklesnis baseinukas, skirtas vaikams mokytis plaukti. Pramogautojų patogumui numatyta sveikatingumo zona su pirtimis, pramoginiais baseinais suaugusiesiems ir vaikams, sūkurinėmis voniomis bei pirtimis.

Intensyviai rekonstruojamos miesto gatvės, aikštės, tvarkomos ir įrengiamos naujos viešosios erdvės, skirtos šeimoms. Tai Palangą daro patrauklią ne tik kurorto gyventojams, bet ir svečiams.

„Intensyviai rekonstruojamos miesto gatvės, aikštės, tvarkomos ir įrengiamos naujos viešosios erdvės, skirtos šeimoms.“

 

Kokiems urbanistiniams sprendimams miestas sako taip, o kokiems – ne? Palanga visais laikais pasižymėjo miesto-parko įvaizdžiu, šį veidą siekiame išlaikyti ir šiandien. Palangoje yra saugomi želdinių masyvai. Miestą siekiama nuosekliai plėtoti kaip visapusišką kurortinį ir pramogų kompleksą, užtikrinant darnios gyvenamosios ir poilsiavimo aplinkos kokybę, formuojant aiškius kompozicinius kurorto plėtros principus, sudaryti prielaidas pratęsti kurorto sezoniškumą, panaudojant miesto urbanistinės struktūros savitumą.

„Miestą siekiama nuosekliai plėtoti kaip visapusišką kurortinį ir pramogų kompleksą, užtikrinant darnios gyvenamosios ir poilsiavimo aplinkos kokybę.“

Palangos kurortas driekiasi unikalioje gamtinėje aplinkoje, kurios pagrindinis veiksnys – jūros akvatorija ir su ja susiję gamtiniai resursai, todėl architektūriniai miesto sprendimai yra priimami atsižvelgiant į Palangos miesto bendrajame plane, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane, kituose specialiuosiuose planuose bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reglamentus. Bendrajame Palangos miesto plane nurodytos miesto teritorinės plėtros galimybės, taip pat teritorijos, kur (ir kiek) galima ir kur negalima statyti, nubrėžtos miesto plėtros kryptys, plėtros prioritetai.

Derinant teritorijų planavimo dokumentus ir statybos leidimus, daugiausia dėmesio kreipiama į numatytas priemones ir apribojimus, užtikrinant racionalų gamtos išteklių naudojimą, ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą. Architektūrinė pastatų išraiška visais atvejais maksimaliai derinama prie supančio kraštovaizdžio.

„Moderni architektūra taip pat integruojasi į Palangą, bet neužgoždama senųjų vertybių ir kraštovaizdžio.“

 

Į kokius užsienio kurortus lygiuojasi Palanga? Palanga siekia išlaikyti savo veidą ir būtent tuo išlikti unikali. Miestas tuo ir ypatingas, kad yra išlaikęs senąją centrinę miesto dalį, saugodamas ir puoselėdamas esamus želdynus bei natūralų paplūdimį. Čia gausu paveldosaugos saugomų objektų. Moderni architektūra taip pat integruojasi į Palangą, bet neužgoždama senųjų vertybių ir kraštovaizdžio.

 

Palanga traukia ir kitų miestų gyventojus. Kokių pokyčių laukia gyvenamojo būsto segmentas? Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad vis daugiau didžiuosiuose miestuose gyvenančių žmonių antrąjį būstą įsigyja būtent Palangoje. Kita tendencija – gyventojų skaičius ne mažėja, o auga: Palangą dėl gryno oro, puikiai išplėtotos švietimo sistemos gyventi noriai renkasi jaunos šeimos, taip pat čia keliasi ir vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojai.

Kai kuriuose Palangos miesto kvartaluose jau ribojami gyvenamosios statybos procesai. Siekiame, kad miesto kaip kurorto funkcijos su reikiama socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra neturėtų neigiamo poveikio greta esančioms ir numatomoms gyvenamosioms teritorijoms. Vienbučiai namai esamose namų valdose gali būti statomi miesto zonose, jei tai neprieštarauja susiklosčiusiems užstatymo principams.

Nauja statyba, tankinanti gyvenamųjų miesto teritorijų užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (gyvybingumo grąžinimas struktūrinėms miesto dalims – red. past.). Gyvenamosios statybos plėtrai Palangos miesto bendrajame plane numatyta apie 100 ha neįsisavintos miesto teritorijos.

 

Ant kulnų mina Šventoji: čia nekilnojamasis turtas vis dar pigesnis, gal verta atkreipti dėmesį? Šventosios infrastruktūra intensyviai tvarkoma ir atnaujinama: rekonstruojamos ir įrengiamos gatvės, tvarkomos viešosios erdvės, jau šį rudenį prasidės centrinės Šventosios aikštės rekonstrukcija.

Šventosios jūrų uostas – reikšmingas, tačiau iki šiol efektyviai neišnaudotas kurortinio Šventosios miesto identiteto ir patrauklumo elementas. Palangos kaip kurorto plėtrai šis investicinis projektas yra vienas iš aktualiausių klausimų, kuris reikalauja esminių investicijų. Siekdama šią miesto dalį prikelti naujam gyvenimui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė ir patvirtino Šventosios uosto teritorijos detalųjį planą ir uosto infrastruktūros statybos bei techninį gilinimo projektą. Numatyti šeši statybos etapai: pirmasis etapas – molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, vėliau – vakarinės krantinės bei rytinės krantinių rekonstravimas, šeštasis etapas – akvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba.

Prognozuojama, kad, atkūrus Šventosios uostą, kurortinėje gyvenvietėje būtų sukurtas naujas daugiafunkcis urbanistinis mazgas, kuris pritrauktų ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus, atvykstančius sausumos ir vandens keliais. Tai paskatintų gretimų teritorijų plėtrą, būtų išnaudotas rekreacinis Baltijos jūros priekrantės dalies ties Šventosios uostu potencialas, skatinamas jūrinės rekreacijos ir jūrinio kultūrinio bei gamtinio paveldo pažinimas, galėtų būti prižiūrimi pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai.

Šaltinis: Ntnaujienos.lt. Tekstas – Aistės Jasinskaitės.