NT pardavimai grįžo į rekordinių 2019 metų lygį
/ sa.lt

„Panašu, kad koronoviruso pandemijos sukeltas šokas paliko tik 4-5 mėnesių trukmės pėdsaką Vilniaus pirminio būsto rinkos „kardiogramoje“. Nuo balandžio pardavimai vis dar kyla aukštyn dešimtimis procentų kiekvieną mėnesį, o rugsėjis pasiekė rekordinį šių metų sausio ir vasario pardavimų lygį – net 620 butų. Panašu, kad didesnes pardavimų apimtis riboja tik laikinai susidaręs būsto trūkumas populiariausioje – vidutinėje – klasėje, kurią sukėlė trumpam atidėtos plėtotojų investicijos į statybas bei naujų teritorijų įsigijimus.

 

Martynas Žibūda

Laikas parodys, ar tai yra „suspaustos spyruoklės“ efektas, kai šalia įprasto pirkėjų srauto į rinką grįžta ir per karantino mėnesius būsto įsigijimą atidėję pirkėjai. Tačiau, panašu, kad karantino metu dalis gyventojų sugebėjo ne tik išlaikyti turėtą pajamų lygį, bet ir dėl sumažėjusių išlaidų sukaupti papildomų santaupų, kurias tikisi ne tik saugiai, bet ir pelningai investuoti į tolygiai brangstantį nekilnojamąjį turtą. Šalia investuotojų sulaukiame nemažai pirkėjų, dažniausiai – šeimų, nusprendusių pagerinti savo būsto kokybę ir norinčių praplėsti esamo būsto erdvę, kas šiuo metu yra ypač aktualu, daugiau laiko praleidžiant namuose.

Pardavimai po karantino grįžo į rekordinių 2019 metų lygį: paskutinius tris mėnesius vidutiniškai parduodama po 470 butų, t. y. lygiai tiek, kiek pernai metų vidurkis. Tačiau raudona lemputė žiebiasi dėl mažėjančios pasiūlos. Per ketvirtį pasiūla sumažėjo net 15 proc. Plėtotojai karantino metu sustabdę ar atsisakę projektų nespėja su kas mėnesį augančiais pardavimais ir negali taip greitai pasiūlyti rinkai naujų butų, o tai formuoja deficitą ir sudaro prielaidas kainos augimui. Kitas svarbus aspektas, kalbant apie pasiūlą – drastiškai mažėjanti pasiūla vidutinėje klasėje – per ketvirtį pasiūla šiame segmente sumažėjo net 30 proc. nuo 1908 iki 1342 butų. Įperkamo jauniems žmonėms būsto arčiau centro, t.y. vidutinės klasės būsto apie 1800-2400 EUR už kv.m. trūkumas kai kuriuose Vilniaus rajonuose leidžia plėtotojams kelti būsto kainas. Be to, per ketvirtį iš 800 pasiūlytų naujų butų 10-yje projektų nebuvo nė vieno vidutinės klasės projekto. Tokia situacija gali tęstis, nes patrauklių plėtrai sklypų Naujamiestyje, Žirmūnuose ar Šnipiškėse plėtotojai suranda vis sunkiau, o didžioji jų dalis savyje slepia žemės nuomos riziką bei nežinomybę dėl žemės įstatymo įsigaliojimo atnešamų išlaidų.“

Komentavo: EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Faktai

  • 2020 m. III-ąjį ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduoti 1406 butai, tai yra vos 7 proc. mažiau nei istoriškai rekordinį 2019 m. III-ąjį ketvirtį (1515 butų) tačiau net 242 proc. daugiau nei 2020 m. II-ąjį karantino ketvirtį, kai buvo parduota vos 411 butų.
  • Didžiausią sandorių dalį sudarė ekonominės klasės pardavimai – 43 proc. sandorių, nedaug atsiliko vidutinė klasė – 41 proc. sandorių, 16 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
  • Per ketvirtį neparduoto būsto kiekis Vilniuje sumažėjo net 15 proc. ir šiuo metu siekia 3540 laisvų butų skaičių.
  • Apie 38 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, o 2 iš 3 pardavinėjamų butų arba apie 62 proc. yra pačiame statybų įkarštyje.
  • 2020 m. III-ąjį ketvirtį NT plėtotojai rinkai pasiūlė 800 naujų butų dešimtyje skirtingų projektų, t.y. 12 proc. mažiau nei 2020 m. II-ąjį ketvirtį, kai buvo pradėta 900 butų statyba bei pardavimai.
  • Per 2020 m. III-ąjį ketvirtį naujų butų kaina Vilniuje labiausiai keitėsi ekonominėje klasėje – augo 3,4 proc., vidutinėje augimas buvo mažesnis – 1,8 proc., o prabangiame segmente kainos nekito. Kainų lygis šiuo metu siekia 1630 EUR / kv. m. ekonominėje, 2255 EUR / kv. m. – vidutinėje bei 3140 EUR / kv. m. – prestižinėje klasėje.
  • Dėl minėtų kainų pokyčių bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje per ketvirtį augo 1,9 proc.: nuo 2100 EUR / kv. m. iki 2140 EUR / kv. m.

www.sa.lt

V/S: 56 / 4