Bankininkai: kaistanti NT finansavimo rinka apsaugota geriau nei prieš dešimtmetį
pixabay.com

Pastaruoju metu pirkėjams grįžus prie įpročio gyvenamąjį būstą pirkti iš brėžinių, bankininkystės rinkos ekspertai galimas vartotojų ateities finansines problemas vertina kaip gerokai mažiau tikėtinas, palyginti su 2008 metų ekonomine krize. Be to, per pandemiją rekordines aukštumas pasiekusios santaupos kai kuriais atvejais leidžia nesiskolinti ir būstą pirkti už grynuosius.

Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška teigia, jog būsto rinka įkaito dėl kelių priežasčių, tarp kurių svarbus ir koronaviruso pandemijos veiksnys, leidęs sukaupti didesnius asmeninius finansų rezervus.

„Pandemija padidino gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausą, nes 2020 metais tikrai netikėtai daug teko dirbti iš namų, todėl norėjosi „atnaujinti“ namų biurą, įsigyti erdvesnį būstą ar keltis arčiau gamtos. Net ir pandemijos metu augo atlyginimai bei pilnėjo sąskaitos bankuose, todėl nestebina, kad pinigai nukreipiami į vieną populiariausių Lietuvoje turto klasių – gyvenamąjį būstą. Daug svarbesnis klausimas yra tai, kiek šis segmentas yra sveikas bei atsparus vadinamiesiems burbulams“, – sako Julius Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, liepos mėnesio pabaigoje šalies gyventojams išduotų būsto paskolų vertė siekė 9,8 mlrd. eurų, kai 2020 metų pabaigoje sudarė 9,1 mlrd., o 2019 metų gale – 8,4 mlrd. eurų.

Pradinis įnašas – jau ne keli procentai

Prieš daugiau kaip dešimt metų užvirusi gyvenamojo būsto rinka smogus krizei pareikalavo „aukų“. Daliai būsto pirkėjų nesugebant vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, per piką jų įsigytas būstas grįžo bankams. J. Ivaškos vertinimu, paskolos suteikimo kartelė šiuo metu yra gerokai iškelta ir leidžia būsto pirkėjams geriau pasiruošti gyvenimo investicijai.

„Šiuo aspektu situacija 2008 metų neprimena – dabar tikrai sunkiau pasiskolinti, nes 2008 metais užtekdavo vos 5 proc. pradinio įnašo, o dabar reikalaujama, kad jis sudarytų 15 proc. Be to, svarbus ir kitas rodiklis: tvarus bent jau 40 proc. paskolos įmokų ir tvarių mėnesio pajamų santykis. Vadinasi, paskolos būstui įsigyti prašantys žmonės į banką jau ateina turėdami šiek tiek daugiau patirties ir žinių taupyme bei asmeninių finansų valdyme, objektyviau vertina savo galimybes ir geriau įsivaizduoja, kaip reikės vykdyti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, – pastebi Julius Ivaška.

Jo teigimu, atitinkamai ir bankų būsto paskolų portfelio kokybė dėl atsakingo skolinimo nuostatų taikymo šiuo metu reikšmingai geresnė nei 2008 metais. Bankai skolina atsargiau – įvertina klientų pajamų tvarumą ir pakankamumą, mažesnė klientų dalis turi daugiau nei vieną būsto kreditą, yra sutrumpėjęs ir maksimalus paskolos terminas.

„Todėl, tikėtina, net ir Lietuvos ekonomikai stabtelėjus ar susidūrus su sunkumais, bankų būsto paskolų portfelis išliktų pakankamai stabilus kokybės prasme“, – prognozuoja Julius Ivaška.

Aktyvus Vilnius ir grynieji pajūryje

Būtent šalies didmiesčiuose bei pajūryje šiuo metu stebimas būsto pirkimas iš brėžinių. J. Ivaškos teigimu, taip pirkėjai skuba dėl kylančios savikainos – brangstančių medžiagų ir žaliavų bei didėjančių statybininkų algų užfiksuoti kylančias būsto kainas. Savo ruožtu pirkėjai irgi jaučiasi tvirčiau, nes kyla ir jų atlyginimai, o lūkesčiai yra geri.

„Daugiausiai paskolų būstui įsigyti išduodame Vilniuje, kuriam tenka apie 40 proc. teikiamo finansavimo. Aktyvūs ir kiti didieji miestai: Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas. Nors sandorių statistika rodo, kad yra itin išaugęs NT sandorių skaičius Palangoje ir Neringoje, aktyvumo pajūryje ar kurortiniuose miesteliuose esančio būsto kreditavime nejaučiame. Tikėtina, kad neretai čia būstas perkamas iš santaupų“, – sako J. Ivaška.

Anot J. Ivaškos, potencialiems būsto pirkėjams priimant sprendimą dėl NT pirkimo vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenamojo NT rinka šiuo metu tikrai yra pastebimai kaistanti.

„Prieš priimant sprendimą įsigyti būstą būtina žinoti, kad jei tokiam pirkiniui neužteks nuosavų pinigų, bankas norės matyti įrodymus, jog ir pradiniam įnašui sukaupta užtektinai lėšų, ir jų pakaks įsipareigojimams vykdyti. 2008 metų pamokos yra išmoktos ir tikrai niekas nenori, kad tuometinis scenarijus pasikartotų dar kartą“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

V/S: 24 / 1

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location