„Termicom“ Šiaulių valdžią vilioja 10 mln. eurų investicijų pažadais

„Termicom“: investuosime apie 10 mln. eurų

„Temicom“ atstovų teigimų, į oro uostą pradžioje ketinama investuoti apie 10 mln. eurų, įskaitant Europos Sąjungos (ES) paramą. Pasak bendrovės vadovo Povilo Padaigos, oro uoste planuojama remontuoti ir aptarnauti civilinius orlaivius.

„Mes pirmu investicijų etapu investuojame ne mažiau kaip 10 mln. eurų. Apie 1,5 mln. eurų – jau patvirtinta ES parama (...) Nuo tada, kai gauname sklypą, per trejus metus viską pastatome, ir planas yra per trejus metus startuoti su 80-90 darbuotojų, o vėliau per metus didinti vis po porą dešimčių“, - BNS teigė P. Padaiga.

ES parama „Termicom“ skirta mobiliai lėktuvų techninės priežiūros įrangai įsigyti. Pasak P. Padaigos, ketinama surengti tarptautinį įrangos tiekėjo konkursą, kurio preliminari vertė - 4,8 mln. eurų. Likusias lėšas ketinama skirti angaro projektavimui bei statybai.

„Termicom“ priklauso Estijos bendrovės „Completec“ grupei. Pasak P. Padaigos, grupė užsiima komercine aviacijos veikla – orlaivių aptarnavimu, lėktuvų nuoma, skrydžiais, aviacijos personalo mokymais.

Estijos įmonių registro duomenimis, „Completec“ grupei taip pat priklauso Lietuvos užsakomųjų skrydžių įmonė „GetJet Airlines“ bei fotoelektrinių jutiklių ir stiprintuvų, geležinkelio kontaktinio tinklo medžiagų ir įrangos tiekimo įmonė „NRG-MC“. Nuo 2011 metų veikianti „Completec“ visas tris Lietuvos įmones įsigijo 2016 metais.

„Completec“ įstatinis kapitalas yra vos 2,5 tūkst. eurų, o grupės konsoliduotas turtas 2016-ųjų pabaigoje siekė 5,304 mln. eurų. Jos konsoliduotos pardavimo pajamos pernai išaugo 70 kartų iki 10 mln. eurų, grynasis konsoliduotas pelnas siekė 1,987 mln. eurų (2015 metais – 8,3 tūkst. eurų nuostolis). Grupės finansinių rezultatų augimą lėmė būtent Lietuvos įmonių įsigijimas.

„Completec“ savininkas: investicijoms naudosime nuosavas lėšas

Galutinis „Completec“ grupės akcininkas ir vadovas yra Lietuvos pilietis Dmitrijus Čeliadinas. Jis BNS teigė, kad grupė yra finansiškai pajėgi investicijas finansuoti nuosavomis lėšomis ir skolinto kapitalo naudoti neketina.

„Investicijos yra mūsų įmonių grupės nuosavos lėšos“, – BNS sakė D. Čeliadinas.

Jis negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokiu būdu kiek daugiau kaip 5 mln. eurų turto turinti „Completec“ sugebės sugeneruoti 10 mln. eurų investicijoms.

„Dėl to įmonių grupė ir yra – jie (antrinės įmonės – BNS) išmokės dividendų ir ji („Completec“ – BNS) turės didesnę sumą pinigų (...) Jūs tik vienus (2016 – BNS) metus žiūrite, dėl to jūs tų skaičių ir nematote, pažiūrėkite po poros mėnesių ir jūs matysite tuos skaičius“, – aiškino D. Čeliadinas.

Jis taip pat neatsakė, kuri iš „Completec“ valdomų įmonių yra pajėgi išmokėti tokius dividendus.

„Kol kas apie tai mes nekalbėkime“, – sakė D. Čeliadinas.

Iš „Completec“ valdomų įmonių pernai sėkmingiausiai dirbo „GetJet Airlines“ – jos grynasis pelnas siekė 886,4 tūkst. eurų. „NRG-MC“ uždirbo 14,8 tūkst. eurų, o „Termicom“ - vos 6 eurus grynojo pelno.

D. Čeliadinas nekomentavo, kodėl grupės verslą buvo nuspręsta koncentruoti Estijoje, taip pat nenorėjo atskleisti informacijos apie turimą aviacijos verslo patirtį, nes „GetJet Airlines“ aktyvią veiklą pradėti tik 2016-ųjų viduryje.

„Prieš tai buvo kitos įmonės. Negaliu jų atskleisti, tai yra komercinė paslaptis“, - BNS aiškino D. Čeliadinas.

Darbuotojų ketinama ieškoti ir Rygoje

Dviejų sklypų nuomą Šiaulių oro uoste pusei amžiaus laimėjusi „Termicom“ per artimiausius kelerius metus žada sukurti apie šimtą naujų darbo vietų. Viename sklype ketinama statyti orlaivių aptarnavimo angarą, o antras bus panaudotas, jeigu veikla pasiteisins.

Pasak P. Padaigos, Šiauliuose planuojama aptarnauti ne tik „GetJet Airlines“, bet ir kitų bendrovių orlaivius.

„Ketinama aptarnauti ir „GetJet Airlines“, ir kitų bendrovių orlaivius, tik iš savo neišgyvensime. Turime nemažai užklausų iš mūsų partnerių užsienyje, kuriems tai tikrai yra aktualu, manau, kad klientų tikrai nepristigsime“, – sakė P. Padaiga, nenorėjęs įvardyti galimų klientų.

Pasak P. Padaigos, Šiauliuose ketinama pasitelkti dalį dabartinių darbuotojų, papildomai specialistų bus ieškoma ir Rygoje, ketinama apmokyti ir įdarbinti ir dalį vietos gyventojų.

„Mūsų grupės įmonė „GetJet Airlines“ dalį tokių darbuotojų turi, dalį mums natūraliai reikės iš kažkur pasisamdyti. Tikėtina, kad tai yra Ryga, nes ji netoli ir mes jau esame kelis pokalbius pradėję ta tema vesti. Mūsų turimi ir, tarkime, Rygoje nusamdyti darbuotojai sudarys pagrindą, o paprasti darbuotojai bus vietiniai šiauliečiai, kurie praeis apmokymus ir galės dirbti“, – aiškino „Termicom“ vadovas.

Anot P. Padaigos, šiame projekte „Termicom“ dalyvauja kartu su jo valdoma bendrove „GetJet“.

„Termicom“ su „GetJet“ yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, mes kartu teikėme paraišką aukcione. Aš pats esu „GetJet“ direktorius ir savininkas, ši įmonė užsiima įgulų mokymais, tai yra sritis, kurią mes norėsime plėtoti, Šiauliuose matome tam potencialą“, – teigė P. Padaiga.

Šiauliai su „Termicom“ derybų dėl investicijų dar nebaigė

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad „Termicom“ įsipareigojo pateikti visą technologinę informaciją apie verslo plano įgyvendinimui reikalingas investicijas. Savivaldybė visus duomenis tikisi gauti iki gruodžio 4 dienos, o investicijų sutartį numatoma pasirašyti iki šių metų pabaigos.

„Informaciją įvertinsime ir pranešime kitai derybų pusei („Termicom“ – BNS), ar tai įmanoma techniniu požiūriu, ir ar pakeliama piniginiu požiūriu. Jei atsakymai bus teigiami, bus pasirašomas ketinimų protokolas ir pereinama prie derybų dėl investicijų sutarties teksto“, – BNS sakė A. Bartulis.

Pasak P. Padaigos, Šiaulių savivaldybė turi sutvarkyti infrastruktūrą.

„Šiandien Šiaulių oro uostas realiai savo infrastruktūros neturi, tai norime, kad jis susiremontuotų savo riedėjimo takus, aikšteles. Nes, jeigu pasistatysime orlaivių aptarnavimo angarą, o nebus kaip orlaiviui pririedėti prie jo, tai irgi netinkamas variantas“, – BNS teigė P. Padaiga.

A. Bartulis patvirtino, kad savivaldybė apsiima įrengti stovėjimo aikštelę, rekonstruoti melioracijos sistemą, suremontuoti peroną. Savivaldybės investicijos siektų apie 5 mln. eurų, iš jų 2 mln. eurų – kitąmet, o 3 mln. eurų – 2019 metais. Pritrūkus lėšų, neatmetama galimybė skolintis.

Lapkričio pradžioje išplatintame pranešime spaudai „Termicon“ tvirtino, kad derybos su Šiaulių savivaldybe tęsiasi jau dvejus metus, todėl joms dar užtrukus, bendrovė investicijas gali nukreipti į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) greta Kauno oro uosto.

Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis BNS patvirtino, kad yra bendravęs su „Termicon“ atstovais, tačiau nei konkrečių pasiūlymų, nei sprendimų dėl investicijų kol kas nėra pasiekta.

„Esame bendravę su ja („Termicon“ - BNS), jei juos domina, tai mes labai džiaugiamės (...) Mes siūlome visiems klientams, iš jų pusės buvo susidomėjimas greičiausiai, iš mūsų pusės – pasiūlymas bendrauti“, – BNS sakė V. Petružis.

Vyriausybės komisija yra pritarusi „Termicom“ investicijoms

Planuojamos „Termicom“ investicijos būtų šalia Zoknių oro uosto, kur dislokuoti ir NATO naikintuvai, todėl įmonė savo planus privalėjo suderinti su investicijas į nacionaliniam saugumui svarbius objektus vertinančia Vyriausybės komisija. Pasak premjero atstovo Tomo Beržinsko, bendrovei gauti komisijos pritarimą pavyko iš antro karto.

„Ši bendrovė kreipėsi į Vyriausybės komisiją balandį. Tuomet, atsižvelgus į tam tikrus faktus, kurie kertasi su nacionaliniais valstybės interesais, komisijos išvada buvo neigiama. Birželio mėnesį jie kreipėsi pakartotinai, nurodydami, jog neigiamo vertinimo priežastys jau yra išnykusios. Liepos mėnesį, atsižvelgus į argumentus, komisijos išvada buvo teigiama“, – BNS teigė T. Beržinskas.

Paprašytas patikslinti priežastis, užkirtusius kelią pirminiam teigiamam komisijos sprendimui, T. Beržinskas nurodė, kad vienam bendrovės akcininkui buvo kilę teisinių problemų.

„Vyriausybės komisijai buvo pateikta informacija, kad vieno iš „Termicom“ akcininkų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai ir buvo pirmojo neigiamo sprendimo priežastis. Po to bendrovė pateikė duomenis, rodančius, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kitų duomenų, kad galimai yra neatitikimų nacionalinio saugumo interesams, nebuvo gauta, todėl sprendimas priimtas teigiamas“, – aiškino T. Beržinskas.

Premjero atstovo teigimu, Vyriausybės komisija domėjosi visais rizikos šaltiniais. Jos duomenimis, nėra indikacijų, kad projekte dalyvautų potencialiai priešiškos valstybės kapitalas.

„Termicom“ vadovas P. Padaiga BNS tvirtino, jog ilgesnį patikrinimo procesą lėmė tai, kad bendrovė priklauso įmonių grupei. Tuo metu D. Čeliadinas sakė nežinantis, kad leidimas investicijoms buvo gautas tik iš antro karto.

„Nieko nežinau apie tai, bet žinau, kad mes gavome pažymą. Pirmą kartą girdžiu, kad iš antro karto, mes užklausėme ir mums išdavė, o kiek ten procedūrų buvo, nepakomentuosiu“, – BNS sakė D. Čeliadinas.

A. Bartulis teigė pasitikintis Vyriausybės komisijos išvada dėl galimybės „Termicom“ įgyvendinti investicijų projektą.

„Mus, kaip savivaldybę domina galutinis rezultatas. Gauta išvada Vyriausybės komisijos, o detalės, etapai, mūsų nedomina. Konkurso sąlygą „Termicom“ įvykdė. (...) Sutarties tekstas subalansuoja ir abiejų pusių kontrolės, sankcijų mechanizmus. Sutartis pakankamai griežta. Abi pusės viena kitą kontroliuosime“, – teigė A. Bartulis.

Šiauliai tikisi daugiau investicijų į oro uostą

Šiaulių valdžia tikisi, kad paskui pirmą investuotoją ateis ir kitų investicijų. Anot A. Bartulio, neatsisakoma ketinimo pasiūlyti verslui dar du iš keturių sklypų, bet aukcionuose nė vienu iš jų verslas nesusidomėjo.

„Gal po pusmečio aukcioną padarysime, nes dabar verslui tie du sklypai nėra įdomūs“, – sakė A. Bartulis.

Bendras planuotų nuomoti keturių sklypų plotas – 6,3 ha. Savivaldybė oro uoste valdo maždaug 26 hektarus žemės ir kai kuriuos riedėjimo takus. Tačiau ji neturi pakankamai lėšų, kad galėtų inicijuoti viso oro uosto rekonstrukciją, o pritraukti išorės investuotojų kol kas nesiseka.

Šiaulių valdžia 2014-ųjų gruodį neleido verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai „Avia Solutions Group“ remontuoti lėktuvų oro uoste. Toks sprendimas priimtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje teigiama, kad grupės valdybos pirmininkas G.Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.

2014 metų rudenį šalia Zoknių įsikurti norėjo ir prieštaringų vertinimų sulaukusi bendrovė „Rail Skyway Systems“, kuri greta oro uosto ketino įrengti styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą. Jos akcininkai yra du Maskvos gyventojai. Kilus abejonių dėl kompanijos patikimumo, Šiaulių valdžia nutraukė sutartį su įmone.

Vienintelis Lietuvoje krovininis Šiaulių oro uostas per metus vidutiniškai aptarnauja apie 1,5–2 tūkst. tonų krovinių. Dalis Šiaulių oro uosto priklauso Lietuvos kariuomenei, čia yra dislokuoti NATO oro policijos misijas vykdantys naikintuvai.

Autoriai: Vytautas Budzinauskas ir Šarūnas Sabaitis
Šaltinis: BNS
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.