G. Nausėda: LB galėjo riboti paskolų dalybas
http://naujienos.vu.lt/

Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prieš dešimtmetį vykusias paskolų būstui dalybas lygina su laukinių arklių arba „Formulė 1“ lenktynėmis, „kuriose laimi tas, kas greičiausias“. Tačiau, anot jo, centrinis bankas vis dėlto galėjo nustatyti „greičio apribojimus“ šiose varžybose. 

„Tai, kas tada vyko, galima pavadinti laukinių arklių arba „Formulės 1“ bolidų lenktynėmis. (...) Vienintelė institucija, kuri galėjo nustatyti tam tikras greičio apribojimo taisykles, buvo Lietuvos bankas“, – 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį pareiškė G. Nausėda.  

Pasak jo, nekilnojamojo turto rinkos euforijoje dalyvavo visi – nuo kredito įstaigų iki gyventojų. G. Nausėdos teigimu, tai tęsėsi nuo 2006 metų pavasario iki 2008 metų, kada rinka pradėjo slopti. 

Jis pripažino, kad didieji užsienio kapitalo šalies bankai žinojo jų priklausomybę nuo finansavimo šaltinių iš išorės. 

„Be jokios abejonės (buvo žinoma – BNS), bet kita, vertus, negalima sakyti, kad nebuvo mėginta persifinansuoti vidaus rinkoje, nes 2009 metais palūkanų normos vietos indėlių rinkoje buvo iškilusios iki 10 proc.“, – sakė G. Nausėda.  

G. Nausėda, be kita ko, pastebėjo, kad dabar jau bankrutavęs bankas „Snoras“ dirigavo gyventojų indėlių palūkanų dydžiui. 

„Snoras“ įžiebė indėlių palūkanų karą. Jis permušinėjo visų bankų pasiūlymus, teikdamas dar didesnes palūkanas“,– tvirtino ekonomistas.  

Ekonomistais taip pat pabrėžė, kad faktas, jog didieji šalies bankai stengėsi neatsilikti ir kelti palūkanas, parodo, kad jie stengėsi pritraukti vietos išteklių, siekdami būti mažiau priklausomi nuo jų motininių bankų Skandinavijoje problemų. 

G. Nausėda daugiau negu 10 metų dirbo SEB vyriausiuoju ekonomistu. Paskelbęs, kad kandidatuoja į prezidentus, G. Nausėda rugsėjį pasitraukė iš pareigų ir šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.