Nekilnojamasis turtas Vokietijos priemiesčiuose kainuoja gerokai mažiau nei miestuose
/prian.ru

Be to, galimybės rasti vienbutį namą šeimai kaimo vietovėje kur kas didesnės nei didžiuosiuose miestuose. Vidutinis gyvenamasis objekto plotas Vokietijoje 86 kv. m., o provincijoje – 120 kv. m.

Kas atsitiko? Bankų asociacija „Sparda“ bendradarbiaudama su Vokietijos ekonomikos institutu (IW) ir jos patronuojamąja konsultavimo įmone „IW Consult“ paskelbė tyrimą „Gyvenimas Vokietijoje 2020 metais“. Analitikai dėmesį sutelkė į Vokietijos migracijos tendencijas ir COVID pandemijos pasekmes nekilnojamojo turto rinkai, rašo Vokietijos statybų portalas „Baulinks.de“.

Citata. „Ekonomikos ir visuomenės nuosmukis dėl pandemijos lėmė padarinius, kokių anksčiau Vokietijoje nebuvo pastebėta. Šiame kontekste pagrindinė „Sparda“ tyrimo išvada ta, kad nekilnojamo turto rinka neįtikėtinai stabili net krizės sąlygomis ir veikiausiai tokia išliks. Kainos taip pat stabilios kaip ir gyvenamojo turto paklausa“, – apibendrina „Sparda“ generalinis direktorius Florianas Rentschas.

„Dar vienu tyrimo objektu mums tapo tendencija, kad aukštos ir augančios kainos didžiuosiuose miestuose turi įtakos potencialių pirkėjų sprendimui ieškoti nekilnojamojo turto labiau kaimiškuose regionuose“, – aiškina IW finansų ir nekilnojamojo turto rinkų krypčių vadovas Michaelis Voigtländeris.

Palyginkite kainas. Tyrimo rezultatai rodo, jog per pastaruosius 12 metų nekilnojamojo turto pirkimo kaina didžiuosiuose Vokietijos miestuose padidėjo 74 proc. Tačiau kainų augimas kaimiškose vietovėse nė kiek neatsilieka – per tą patį laikotarpį tai sudarė 66 proc. Kaina didelių gyvenviečių priemiesčiuose per pastaruosius trejus metus taip pat išaugo, kaip ir pačiuose miestuose, o Berlyno, Miuncheno, Kelno, Hamburgo ir Štutgarto apylinkėse kilo netgi greičiau. Vis dėlto nekilnojamasis turtas didžiuosiuose Vokietijos miestuose vis dar vidutiniškai 55 proc. pigesnis nei pačiuose megapoliuose.

Daugiau vietos. Jaunoms šeimoms renkantis nekilnojamąjį turtą svarbiausia kaina, pasiekiamumas ir infrastruktūra. Ieškant vienbučio namo šeimai, galimybės jį rasti kaimiškoje vietovėje daug didesnės nei megapoliuose. Vidutinio gyvenamojo ploto būstas didžiuosiuose miestuose yra 86 kv. m, o periferiniuose kaimo rajonuose – 120 kv. m.

Didelis būsto dydžio ir kainų lygio skirtumas lemia tai, kad Vokietijos miestų apylinkės tampa vis populiaresnės. Praeitų metų tyrime apie 78 proc. apklaustųjų pareiškė, kad būtų pasiruošę vykti iš namų į darbą ir atgal iki 30 km atstumu. Šių metų tyrimas rodo, jog dirbantys 30–50 metų žmonės keliasi iš miestų į gretimų rajonų apylinkes, o todėl kai kuriais atvejais atsiranda didžiulė priemiestinių traukinių perkrova.

Citata. „Tiems, kas ieško didesnės būsto erdvės šeimai, geriau persikelti iš didelių miestų į jų apylinkes. Ypač patrauklūs tankiai apgyvendinti kaimiškieji rajonai netoli miestų aglomeracijų. Čia siūlomų 42 proc. reklamuojamų objektų gyvenamasis plotas didesnis kaip 120 kv. m. Tačiau šeimai tinkančių vienbučių namų, reklamuojamų aglomeracijos zonose, dalis yra 11 proc.“, – sako Michaelis Voigtländeris.

Pandemijos pasekmės. Ekspertai pastebėjo: stabilus nuomos ir nekilnojamojo turto paklausos mažėjimas Vokietijoje nepasireiškia. Remiantis tyrimu, nuo pandemijos pradžios – 2020 m. kovo mėnesio – labai išaugo vienbučių namų šeimai paklausa. Butų nuomos paieškų skaičius taip pat didesnis nei buvo iki krizės. O pasiūla gerokai mažesnė nei 2017 metų pradžioje.

Nekilnojamojo turto kainos dėl pandemijos beveik nenukrito. Per pastaruosius pusantrų metų nuomos kaina paaugo 4 proc., o būsto pirkimo kainos – 15 proc.

Šaltinis: prian.ru

V/S: 475 / 6