Lydekai paliepus, man panorėjus, arba... išmanieji namai
Žanetos Paunksnės ir Adobe Stock nuotr.

Išmanieji namai, apie kuriuos kalbamės su informacinių technologijų mokslų daktare EGLE RADVILE, iš tiesų primena pasaką ir pildo šeimininkų norus: už mamą sudaro pirkinių sąrašą ir įjungia skalbyklę, už tėtį palaisto pievelę, o vaikai savo išmaniajame telefone mato, ar šaldytuve yra ledų. Tiesa, tokio namo gyventojai turi būti ne ką mažiau išmanūs, antraip jis gali imti „išdykauti“ ar iškrėsti vieną kitą pokštą.

Kaip smagu, kai atėjus į virtuvę net nereikia praverti šaldytuvo – ekrane matai, kas yra viduje. Gal netrukus pats šaldytuvas ir pasufleruos, ką galima pasigaminti iš turimų produktų? Maždaug 7 tūkst. JAV dolerių ir tokį šaldytuvą jau dabar galite turėti savo namuose. 2017 m. sausį kompanija „Samsung“ pristatė patobulintą šaldytuvo modelį, kuriame integruotos kameros, galinčios identifikuoti viduje esančius produktus ir sudaryti trūkstamų produktų sąrašą, kad būtų patogu apsipirkti el. parduotuvėje ir atsiskaityti banko mokėjimo kortele. Šaldytuvas taip pat gali pasiūlyti receptų sąrašus ir bendrauti balso komandomis. Kiekvienas šeimos narys gali „susijungti su šaldytuvo ekranu“ ir, kaip senais gerais laikais, palikti užrašą bei atlikti daugybę kitų funkcijų.

Tiesa, kol tai ateis į Lietuvą ir su tokiu išmaniuoju šaldytuvu susiintegruos mūsų el. maisto prekių parduotuvės, matyt, praeis šiek kiek laiko. Tačiau nusiminti nereikia, nes per tą laiką technologijos atpigs ir... patobulės.

Jau nieko nestebina galimybė išmaniuoju telefonu nustatyti kambario temperatūrą ar įjungti skalbyklę. Kokių dar namų pagalbininkų esama? Visus išmaniųjų namų pagalbininkus suskirstyčiau į dvi grupes – tai valdymas ir robotika. Valdymas apima apšvietimą, šildymą, vaizdą bei garsą, žaliuzes, reaguojančias į saulę ar užprogramuotą tvarkaraštį. Be abejo, apsauga su įvairiausiomis galimybėmis, vejos laistymo režimai, apskaita ar duomenų saugojimas.

Robotika – tai išmanieji siurbliai, šiukšlių dėžės (būtinai įsigysiu!), langų valymas ir pan. Intriguojančiai skamba išmani augalų priežiūros sistema, nors iš esmės tai yra tiesiog laistymo valdymas arba robotizuotas sodinimas, žemės purenimas, ravėjimas.

Daug kas nemėgsta drabužių priežiūros, kuri reikalauja daug laiko. Žvelgiant iš išmaniųjų technologijų pusės, tai visai nesunku pakeisti: drabužių plovimas ir džiovinimas, valdomas telefonu, ne kas kita kaip valdymo procesas, o štai drabužių lankstymas – jau robotika. Ateities perspektyvoje abu procesai turėtų „draugauti“ tarpusavyje ir veikti labai paprastai: mobiliuoju telefonu ar balso komandomis, esant šalia.

Kokių specialių žinių reikia išmaniojo namo savininkui? Valdyti išmaniuosius namus nėra ir nebus sudėtinga, kitaip jie taip ir būtų likę dar vienu inovacijos šuoliu, neišsivysčiusiu į kasdienę bei žmonėms prieinamą paslaugą. Tam dirba NUI (angl. natural user interface) specialistai, kurie atsakingi už išmaniųjų daiktų valdymo patogumą.

 

 

„Valdyti išmaniuosius namus nėra ir nebus sudėtinga, kitaip jie taip ir būtų likę dar vienu inovacijos šuoliu, neišsivysčiusiu į kasdienę bei žmonėms prieinamą paslaugą.“

 

 

Žinoma, kiekvienai šeimai reikia laiko susigyventi su išmaniuoju namu ir suplanuoti, kas ir kaip turi veikti pagal šeimos gyvenimo būdą bei ritmą. Pavyzdžiui, mano namuose išmanusis šildymas veikia taip, kad žiemą, grįžus iš lauko, vakare visu pajėgumu įsijungia gyvatukas, nes reikia greitai išdžiovinti krūvą vaikų pirštinių. Ryte man jo nereikia. Prieš miegą vaikų kambariuose temperatūra automatiškai nukrinta laipsniu – smagiau miegoti. Mūsų namuose nuolat sukiojasi dulkių surinkimo robotas, linksma pravarde „Končita“.

 

„Kiekvienai šeimai reikia laiko susigyventi su išmaniuoju namu ir suplanuoti, kas ir kaip turi veikti pagal šeimos gyvenimo būdą bei ritmą.“

 

Tikrai nėra sudėtinga valdyti visus mano išvardytus procesus, vis dėlto, juos užprogramuoti sistemoje ar pašalinti gedimą be specialių žinių, ko gero, nepavyks, čia reikės sertifikuotų specialistų pagalbos. Pačiam, sakyčiau, beveik neįmanoma padaryti gerai (nebent sugadinti!). Tam yra priežiūros paslauga ir, mano manymu, tiesiog reikia priimti, kad tai nauja pramonės rūšis. Nori efektyvinti savo gyvenimą – mokėk.

 

„Dauguma išmaniųjų namų sistemų ne tik padidina komfortą, bet ir leidžia sutaupyti.“

 

Į Lietuvą išmaniosios mados atkeliauja kiek pavėluotai. Kas šiandien populiaru pasaulyje? Išmaniųjų namų rinkos tyrimus atlikusi įmonė „Parks Associates“ paskelbė, kad iki 2020 m. išmaniųjų namų (angl. Smart House) technologijomis naudosis daugiau nei 50 % amerikiečių šeimų, prisijungusių prie interneto. 2015 m. tokių šeimų buvo 13 %. Dauguma išmaniųjų namų sistemų ne tik padidina komfortą, bet ir leidžia sutaupyti. Pasaulinė rinka jau „įvaldė“ valdymą, toliau siekia robotikos bei išmaniųjų daiktų tobulinimo. Šia kryptimi dirbant atsiranda saugumo reikalavimų, todėl tai – plačių galimybių okeanas.

 

„Lietuviai daugiausia apsiriboja tipiniu ir net daliniu išmaniuoju namu, t. y. energetiniai poreikiai, kontrolės sistema.“

 

Kaip šiame kontekste atrodome mes? Lietuviai daugiausia apsiriboja tipiniu ir net daliniu išmaniuoju namu, t. y. energetiniai poreikiai, kontrolės sistema. Tačiau, nors ir mažais žingsneliais, judame į priekį – maždaug vienas iš 1 000-čio pastatomų namų jau yra visiškai išmanus.

 

Informacinių technologijų mokslų daktarė EGLĖ RADVILĖ: „Nors ir mažais žingsneliais, judame į priekį – maždaug vienas iš 1 000-čio pastatomų namų Lietuvoje jau yra visiškai išmanus.“

 

Mokslininkai nuolat atranda tai, kas gerokai palengvina žmonių gyvenimą. Kiek užtrunka, kol tai virsta realybe? Priklausomai nuo srities, atradimų ir išradimų, technologinis pritaikymas realiam gyvenimui gali trukti metų metus. Reikia pažymėti, kad grynasis mokslas nėra taikomasis mokslas. Tikroji mokslininkų paskirtis kažin ar yra palengvinti žmonių kasdienybę, jiems keliami daug didesni tikslai ir reikalavimai. Taikomojo mokslo rezultatais dažniausiai domisi komercinės įmonės, kurios įžvelgia galimybę vieną ar kitą procesą pritaikyti realybėje. Kol išgaunamas adekvatus rinkai produktas – pradedant medžiagų parinkimu, atsparumu, pritaikymu naudoti ir baigiant griežtomis tarptautinėmis sertifikavimo procedūromis bei rinkai „įkandama“ kaina, tai užtrunka 2–3 metus ir ilgiau.

 

„Mes gurkšnosime limonadą ant sienos leidžiantis saulei, kvepiant jūros bangoms, ošiant vėjui, o realiai sėdėsime betono pakaitalo kambaryje šalia greitkelio į oro uostą.“

 

Kokių išmaniųjų namų stebuklų galime tikėtis ateityje? Mūsų ateitis – robotai. Žmogui reikia pagalbos buityje ir aplinką ją. Tačiau neabejotinai atsiras dar ir virtualiosios realybės taikymo elementų: dizaino sprendimai pasitelkus šviesą, vaizdo projekcijos vietoj tapetų ar sienų dažymo. Tada atpigs medžiagos, jos taps universalios. O mes gurkšnosime limonadą ant sienos leidžiantis saulei, kvepiant jūros bangoms, ošiant vėjui, o realiai sėdėsime betono pakaitalo kambaryje šalia greitkelio į oro uostą.

 

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės.