Žmonės kreips daugiau dėmesio į biurų aplinką, mažės vietos svarba
pixabay.com

Didžioji dalis įmonių ateityje gali sumažinti biurų plotus, tačiau inovacijų, technologijų ir finansinių paslaugų įmonių plėtra turėtų šią pasiūlą greitai įsisavinti, sako analitikai. Jie mano, kad darbdaviai ateityje stengsis suvienodinti darbo vietų biure ir namuose sąlygas.  

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad biurai konkuruos su darbuotojų namais, todėl žmonės vis dažniau kreips dėmesį į biurų aplinką, pridėtinę vertę, mažiau svarbi taps jų vieta. 

Anot Ž. Maurico, nekilnojamojo turto rinkoje matomas K formos atsigavimas.

„Vieni segmentai atsigauna žymiai greičiau ir jau dabar stovi tvirtai ant dviejų kojų, tuo tarpu kiti segmentai susiduria su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė pasikeitęs gyventojų, taip pat ir verslo, elgesys. Aišku, išpopuliarėjo darbas iš namų, dar labiau išpopuliarėjo intenetinė prekyba ir tie pokyčiai lemia eilę kitų pokyčių“, – banko „Luminor“ diskusijoje teigė Ž. Mauricas.

Anot jo, komercinis nekilnojamas turtas nukentėjo mažiau nei tikėtasi: „Dažniausiai jis yra prociklinis sektorius - jeigu ekonomika smunka 5 proc., tai nekilnojamas turtas 10 proc., bet šiuo metu tokių tendencijų nematome.“

Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Mindaugo Kulboko, įmonės kol kas neatsisako savo planų dėl biurų ir ateityje stengsis priartinti darbo vietų biure sąlygas prie namų sąlygų.  

„Šiandien daug kas nesiryžta daryti kardinalių sprendimų atsisakyti biuro iš viso, nes galvoja, kad, kai tai pasibaigs, reikės dirbti. Iš esmės įmonių politika yra neatsisakyti esamų biurų, turėti juos bei išlaikyti ir leisti žmonėms rinktis, ar jie nori dirbti namuose, ar vis dėlto nuomoti patalpas, kur turime galimybę atlikti tą paslaugą savo klientui“, – sakė M. Kulbokas.

Ž. Mauricas skaičiuoja, jog 80 proc. įmonių sumažins savo plotus 20 proc.

„Esamų nuomininkų ploto sumažinimas, tikėtina, kad kažkoks bus. Galbūt bus taisyklė, kad 80 proc. įmonių sumažins savo plotus 20 proc. Tikrai ne 100 procentų. Lietuva labai didelę plėtrą pastaruoju metu išgyvena tiek inovacinių technologijų, tiek finansinių paslaugų. Ta organinė plėtra, matyt, suvalgys tą papildomą pasiūlą, jeigu ji tęsis, o manau, kad tęsis“, – teigė jis.

M. Kulbokas prognozuoja, jog biurų funkcija nepasikeis, tačiau reikalavimas dėl atstumo ateityje išliks.

„Reikalavimas, kuris yra šiuo metu dėl atstumo, dėl tam tikrų kvadratinių metrų kiekio, tai jis ateityje išsilaikys. Matydavome tendencijas, kad darbdavys bandydavo tam tikrą gudrybę padaryti, palikti 6 kv. metrus žmogui, užtankinti biurą, tai šiuo metu matau atvirkštinę situaciją, kad tas 10 kv. metrų ir netgi daugiau yra nauja norma“, – teigė jis.

Anot jo, darbdaviai stengsis išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir biure sukurti tokias pačias sąlygas, kaip namie.

„Ateityje, manau, bus hibridinis darbas ir nebūtinai visą savaitę dirbsi biure ir tai bus bendras darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas, bet vieną, ką matau į priekį, tai darbdavys laikys darbo vietą tam darbuotojui. Aplinkybės gali kisti labai greitai, bet darbdaviai stengsis priartinti darbo vietos sąlygas biure prie namų sąlygų“, – sakė M. Kulbokas.

Anot Ž. Maurico, biurams konkuruojant su namais, žmonės vis dažniau kreips dėmesį į biurų aplinką, pridėtinę vertę.

„Aišku, biurų lokacijos klausimas bus aktualus, kur jie bus koncentruoti - ar tikrai miesto centre, ar galbūt mes turėsime daugiau tokio pamėtymo aplink palei aplinkelius, palei didžiąsias gatves. Manau, kad tie pokyčiai bus, daugiau į kokybę žiūrėsime, mažiau galbūt aktualus dalykas bus, ar tai centrinė, ar necentrinė vieta ir tikėtina, jog vietų poreikis bus didesnis“, – kalbėjo analitikas. 

Autorė Izabela Kuzmicka

Šaltinis: BNS

V/S: 110 / 2