Verslo perkėlimas į Lietuvą iš trečiųjų šalių: su kokiais iššūkiais susiduria šių šalių įmonės?
"Capital Commercial" komanda

Verslo plėtra visada lemia darbuotojų skaičiaus ir darbinės erdvės augimą, naujų vietų atradimą ir ribų praplėtimą. Dažnu atveju kompanijos plėtra ar rinkose vykstantys pokyčiai reikalauja įmonės perkėlimo net į kitą šalį. Lietuva - patraukli šalis perkelti verslą. Vis dėlto ir mūsų šalyje norinčios įsikurti įmonės susiduria su tam tikrais iššūkiais. Kokiais ir kaip juos išsprendžia?

„Perkelti verslą į Lietuvą ne visada būna lengva”.

Gyvename beprotišku laiku, kai pasaulis keičiasi tiesiog mūsų akyse. Komercinio nekilnojamojo turto ekspertė ir „Capital Commercial” vadovė Julija Tislenko sako, jog daugelis įmonių šiuos neišvengiamus pokyčius sugebėjo išnaudoti augimui ir veiklos plėtrai, o verslo perkėlimas į Lietuvą dažniausiai būna vienas iš teisingų žingsnių.

ES šalių bei JAV įmonės į Lietuvą savo veiklą perkelti gali be jokių apribojimų. Norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę Lietuvoje, tereikia minimalaus 2500 eurų dydžio įstatinio kapitalo, pateikti atitinkamą prašymą Registrų centrui, rasti įmonės vadovą ir komercines patalpas, tinkamas numatytai veiklai vykdyti.

Daug daugiau apribojimų ir draudimų yra taikoma verslui iš Rusijos ir Baltarusijos. „Patirtis rodo, jog beviltiškų situacijų nebūna”, - sako J. Tislenko ir pateikia gan sudėtingo, tačiau sėkmingo verslo perkėlimo į Lietuvą pavyzdį. „Kaip tik sėkmingai užbaigėme dviejų IT įmonių perkėlimo sandorius. Viena įmonė buvo perkeliama iš Baltarusijos, kita - iš Rusijos. Šis atvejis buvo sudėtingas tuo, jog viena iš perkeltų įmonių turėjo Lietuvoje registruotą UAB, kuri buvo Rusijoje registruotos kompanijos antrinė įmonė. Atsižvelgiant į dabar pasaulyje Rusijai taikomas sankcijas, tai kėlė nerimą. Tačiau gerai koordinuotas „Capital Commercial” komandos ir Nuomotojo darbas pasiteisino: nuodugniai patikrinta įmonės istoriją ir sudaryta nuomos sutartis su klientu.

Anot J. Tislenko, didžiausi Lietuvoje komercinių patalpų savininkų teisininkai detaliai tikrina kiekvieną potencialų nuomininką, kruopščiai ieško sąsajų tarp galutinio naudos gavėjo ir bet kokio dalyvavimo Rusijos kare Ukrainoje. Jei tokie ryšiai išaiškėja, tokioms įmonėms išsinuomoti komercines patalpas Lietuvoje tampa neįmanoma.

J. Tislenko pasakoja, jog ir antrajai - Baltarusijos - įmonei pavyko rasti patalpas veiklai Lietuvoje vykdyti. „Procesą apsunkino tai, jog reikėjo rasti 2000 kvadratinių metrų ploto biuro patalpas viename paklausiausių verslo centrų Vilniuje”. Anot „Capital Commercial” vadovės, šiuo metu Baltarusijai nėra taikomos tokios griežtos sankcijos kaip Rusijai, o vietiniai nuomotojai pasiryžę ieškoti įvairiausių sprendimų, kaip iš šios šalies bėgančius verslus įkurdinti mūsų valstybėje. „Mūsų komandai pavyko įveikti šį iššūkį, patalpų savininkui pateikus įrodymų, jog galutinės šios įmonės kuriamo IT produkto vartotojai yra Europoje ir JAV, todėl įmonei svarbu įsikurti tokiose Europos šalyse, kaip Lietuva.“

Verslo perkėlimas - išėjimas iš komforto zonos!

Komercinių patalpų paieška - vienas svarbiausių verslo perkėlimo proceso komponentų. Kitas ne mažiau sudėtingas klausimas, kurį tenka spręsti kraustantis į kitą šalį - būsto darbuotojams suradimas. Arūnas Pranevičius, „Capital Smart” valdantysis partneris ir brokeris, užsiimantis būtent darbuotojų perkėlimu, įsitikinęs, jog rasti būstus dvidešimčiai ar daugiau šeimų yra ne mažiau sudėtinga, nei 2000 kv. m ploto biurą viename verslo centre.

„Situacija būsto nuomos rinkoje Vilniuje vis dar negali būti vadinama įprasta. Tikimės, jog vasaros pradžioje išvykus studentams atsilaisvins daugiau nuomojamų butų. Tačiau dažniausiai atsilaisvinusius butus išsinuomoja iš Ukrainos atvykę karo pabėgėliai”, - pasakoja A. Pranevičius.

Jis pabrėžia, jog nereikia tikėtis nuomos kainos mažėjimo - tam tiesiog nėra jokių priežasčių. Didelis būsto trūkumas ir nuolat auganti paklausa paverčia būsto paieška tikra „lobių medžiokle”, kai brokeriui, kaip tikram lobių ieškotojui, ieškant tinkamo buto tenka įveikti įvairiausias kliūtis. „Geri butai tiesiogine prasme perduodami „iš rankų į rankas”. Skelbimas apie atsilaisvinusį butą gali net nepasirodyti viešojoje erdvėje”.

Julija Tislenko ir Arūnas Pranevičius

Anot specialisto, nuo metų pradžios būsto nuomos kainos išaugo daugiau nei 20 proc. „Vis dar galima rasti geros būklės vieno kambario butą Vilniuje už 700 eurų per mėnesį ir tai bus didžiulė sėkmė, nes vis daugiau panašių butų nuomojama už 800 eurų per mėnesį. Patyrusiam brokeriui kartais pavyksta rasti panašų pasiūlymą už 650 eurų per mėnesį, tačiau tokiu atveju nuomininkas neturi laiko galvoti – reikia nedelsiant pasirašyti sutartį”, - sako A. Pranevičius. Taip pat reikia nepamiršti, jog prie nuomos mokesčio reikia pridėti ir komunalinių paslaugų išlaidas:  apie 100-130 eurų per mėnesį vasarą ir apie 300 eurų šaltuoju metų laiku. Tikėtina, jog artimiausiu metu šios išlaidos taip pat augs.

Kaune ir Klaipėdoje vieno kambario butą galima išsinuomoti šiek tiek pigiau - apie 500-600 eurų per mėnesį.

Didėjančios būsto ir komercinių patalpų nuomos kainos, pasiūlos trūkumas, didelė konkurencija, galbūt vertėtų pagalvoti, ar apskritai verta dabar kraustytis. Gal po šešių mėnesių ar metų situacija pagerės?

Anot Lietuvos banko vyriausio ekonomisto Vaidoto Šumskio, nekilnojamojo turto rinka dabar pradeda pustis dėl nuolat augančios paklausos. Daugelis pirkėjų perka NT su vieninteliu tikslu - jį išnuomoti. Nemažai perkančiųjų netgi pasiryžta imti antrą ar net trečią būsto paskolą tokiems butams įsigyti tikėdamiesi, jog tokia didelė paklausa ir aukštos nuomos kainos išliks ilgai. Tačiau anksčiau ar vėliau paklausa sumažės ir nuomos kainos nustos augti. „Kita vertus, niekas negali pasakyti, kada tai įvyks: gal po metų, o gal po 5-7 metų, nes sprogusio „muilo burbulo“ scenarijus nekilnojamojo turto rinkoje charakterizuojamas tik kaip rizika, o ne kaip neišvengiamas faktas”, - sako „Capital Smart” valdantysis partneris A. Pranevičius.

Kiekviena įmonė, dėl įvairių priežasčių nusprendusi perkelti veiklą į kitą šalį, susiduria su vienokia ar kitokia rizika. „Patirtis rodo, net didžiausia įmonė perkeldama veiklą į kitą šalį, privalo išeiti iš savo komforto zonos, tačiau daugeliui jų tai yra ir plėtros ir augimo iki tarptautinio lygio galimybė”, sako Capital Commercial vadovė, NT ekspertė J. Tislenko.

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location