Turto banko vadovas: svarstoma visą Lukiškių kalėjimą leisti valdyti verslui
pixabay.com

Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiai valstybės įmonei perėmus buvusio Lukiškių kalėjimo kompleksą, svarstoma galimybė jį valdyti perduoti verslui su sąlyga, kad būtų užtikrinti visuomeniniai poreikiai.

M. Sinkevičius BNS sakė, kad artimiausiu metu buvusį kalėjimą ketinama laikinai išnuomoti, tačiau ilgainiui bus vertinama ir viešosios ir privačios partnerystės galimybė – perduoti verslui visus pastatus mainais už dalies patalpų pritaikymą edukacinėms ir kultūrinėms veikloms.

Parengtoje galimybių studijoje svarstytas variantas verslui išnuomoti 14,5 tūkst. kv. metrų patalpų, buvusį ligoninės pastatą parduoti, o per 4,2 tūkst. kv. metrų palikti įvairioms visuomeninėms ir kitoms organizacijoms ar įstaigoms, švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų edukacinei veiklai.

„Dabar buvo, galima sakyti, dvi dalys: vienoje dalyje edukaciją vysto pati valstybė, kita būtų buvusi nuomojama komercinei veiklai, pagal galimybių studijoje sudarytą tam tikrą planelį – viešbučio veikla, maitinimas, administracinė veikla. Mūsų noras yra pažiūrėti, ar yra galimybė valstybei neinvestuojant pinigų į savo edukacinę veiklą pasiūlyti verslui partnerystės būdu išvystyti ir savo dalį, ir kartu valstybinę dalį suremontuoti, tai sujungti – galbūt verslui būtų įdomu“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Turto bankas iki lapkričio pradžios laukė pasiūlymų dėl edukacinių veiklų – iš viso įvairios nevyriausybinės organizacijos, taip pat valstybinės įstaigos prašo skirti apie 22 tūkst. kv. metrų patalpų – gerokai daugiau, nei visas 18.76 kv. metrų užimantis kalėjimo kompleksas.

Patalpų prašo Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Vilniaus savivaldybės įstaiga Kirtimų kultūros centras, Teisingumo ministerija, Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos ir tyrimo centras bei įvairios nevyriausybinės organizacijos. 

Anot M. Sinkevičiaus, bus atliekama rinkos analizė, ar verslas sutiktų įrengti, pavyzdžiui, muziejus, užtikrintų erdves edukacinei veiklai.

„Argumentai du: galbūt valstybei nereikėtų investuoti savo pinigų į tą valstybinę dalį, nes jos sutvarkymas kainuotų apie 10 mln. eurų. Tai – vienas argumentų. Kitas – nuomojant komercinę dalį, tu negali užtikrinti, kad tas, kas išsinuomos, tikrai ją ir įrengs. Kad nebūtų taip, kad išsinuomos ir stovės viskas apgriuvę. Darant partnerystę, tu gali reikalauti, kad per tam tikrą laiką investuotų tiek ir tiek pinigų, užtikrintų tokias ir tokias veiklas, ko negali reikalauti nuomos santykiu. Norime pasiaiškinti, ar įmanoma suvaldyti tą riziką“, – paaiškino M. Sinkevičius.

1904-aisiais iškilusiame Lukiškių kalėjimo komplekse yra šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybinis patalpos, kalėjimas, taip pat sovietmečiu statyta kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.

Kaip laisvės atėmimo įstaiga kompleksas naudotas iki 2019-ųjų vasaros, vėliau čia vykdytos ekskursijos, kalėjimas naudotas kaip patraukli erdvė užsienio serialų ir kino filmavimams. 

Autorius Ignas Jačauskas

Šaltinis: BNS

V/S: 140 / 1