Co-living’as. Kai riba tarp darbo ir namų išnyksta

Daugeliui mūsų, net mano mamai, vakarop, grįžus į namus, darbai nesibaigia. Ir aš nekalbu apie tai, kad grįžusi ji gamina ar tvarkosi, kalbu apie tai, kad grįžusi ji komunikuoja online, daro tai, ko nespėjo per dieną. Pažįstamas jausmas? Patirta situacija? O ką, jeigu dirbi namuose arba... gyveni darbe?! Pirmasis variantas pažįstamas, antrasis kiek šokiruoja. Bet išsigąsti nevertėtų.

Savo prieš tai apžvelgtame straipsnyje apie šiuolaikinių biurų tipus kalbėjau, kaip keičiasi darbo principai ir požiūris į darbo vietą apskritai, šiame noriu papasakoti apie tai, kaip darbas tampa gyvenimo būdu. Atsiranda naujų konceptų ir naujų jų apibūdinimų. Prieš tai minėjau gana plačiai paplitusį pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, bendradarbystės – co-working’o – konceptą, o dabar pakalbėsiu ne tik apie working’ą, bet ir apie living’ą. Ir nieko tokio, jei kiek nustebote – dar pasaulyje šviežias co-living’o konceptas Lietuvoje yra žinomas tik labai nedaugeliui.

Įkvėpta šiuolaikinio gyvenimo būdo
Nesiimsiu versti co-living’o į lietuvių kalbą. Co-working’as – tai Co-living’as, patogus būdas turėti darbo vietą be įprastų ir dažniausiai ilgalaikių įsipareigojimų, daugeliu atvejų dalijantis įkvepiančia erdve su kitais, o co-living’as labiau atspindi šiuolaikinio gyvenimo būdą. Tai gana naujas, sparčiai pasaulyje populiarėjantis konceptas, paremtas bendruomeniškumu, naudojimusi bendromis erdvėmis bei paslaugomis (pvz., namų tvarkytojos ir pan.), taip sukuriant patogesnį ir kartu įdomesnį gyvenimo būdą.
Co-living’as yra skirtas aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiam didmiesčio gyventojui – jaunai, veržliai, entuziastingai asmenybei.
Nenuilstantys kritikai sakys, kad nieko čia naujo, žmonės seniausiai gyvena dalydamiesi po kambarį erdviame daugiabutyje. Ir taip, jie bus teisūs. Bet tie žmonės dažniausiai – studentai, jų gyvenimas sukasi apie paskaitų (ne) lankymą, bulves vakarais ir kitus labai jau žemiškus dalykus. Tačiau co-living’as – konceptas, pirmiausia populiarus tarp šioje srityje veikiančių, po pasaulį jau smarkiai išpopuliarėjusių startuolių.


Co-working’as ir co-living’as dažnai neatskiriamos sąvokos, o poreikį bei tendenciją pastebėję verslininkai jau yra pasiūlę ne vieną įdomų projektą šioje srityje. Mokėdami mėnesinį narystės mokestį jūs galite „migruoti“ tarp Londono, Majamio ir Balio salos. Skamba neįtikėtinai? Bet taip yra. Per pastaruosius keletą metų pasikeitė tai, kaip mes įsivaizduojame darbą, keliones ir, galų gale, patį gyvenimą. Nebūtina kęsti žiemos, jeigu jos nekenti. Kaip nebūtina sakyti sau „kitais metais tai tikrai“, jeigu nori ištrūkti į kelionę aplink pasaulį.

Keliauti, dirbti ir gyventi – viskas kartu
Laisvai samdomi darbuotojai arba kiti, nusprendę, išdrįsę pasirinkti kitokį gyvenimo būdą, renkasi keliauti ir kartu dirbti. Ir tokiu atveju patogi darbo bei laikina apsistojimo vieta – Vilniuje, Barselonoje, Niujorke ar San Fransiske – tampa netgi labai aktualiu dalyku.
Pakalbėsiu apie Vilnių, kad būtų paprasčiau. Ką, jeigu atvykai į nepažįstamą miestą, šiuo atveju Vilnių, mėnesiui ar keliems. Tau reikia kažkur apsistoti ir, jeigu neatvykai į vieną ar kitą čia įsikūrusią įmonę ir dirbi pats sau, dirbti. Norisi pažinti, pajusti naują miestą taip, kaip jį patiria vietiniai, sužinoti ne tik apie turistams žinomas vietas ir pan. Būtent todėl Vilniuje atsirado išskirtinė vieta – „Vilnius Co-Living“, kurioje atvykusieji gali ir apsistoti, ir čia dirbti. Toks būdas leidžia pažinti vietinius, jų gyvenimo (ir darbo) būdą, įdomesnes miesto vietas, dalyvauti šioje erdvėje rengiamose vakarienėse, kai prie bendro stalo susėda svečiai iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Co-living’o perspektyvos Lietuvoje
Pastaruosius keletą metų stebėjau, kaip į Lietuvą atkeliavo co-working’as. Stebėti tendencijas – apgyvendinimo, verslo srityse – tapo mano hobiu. Nors co-living’o tendencija kol kas sparčiau plinta pasaulyje nei Lietuvoje, kalbant iš nekilnojamojo turto, verslo perspektyvos – iš pradžių daugeliui gali pasirodyti efektyvu įprastai tam pritaikyti turimas dideles erdves, tačiau tai nebūtinai garantuos gerą investicinę grąžą. Co-living’ui privaloma ypatinga erdvė, tiek miesto centro lokacija, įkvepiančiu vaizdu pro langą (terasą, balkoną), tiek įdomiu suplanavimu, interjero sprendimais. Tokių co-living’o erdvių atsiradimas ir plėtojimas – nauja verslo niša nekilnojamojo turto rinkoje, netolimoje perspektyvoje finansine prasme patrauklus investicinis sprendimas, generuojantis kur kas didesnę nei įprastai iš nuomos tikimasi grąžą.


Užbėgant įvykiams už akių ir žinant, kaip mes, lietuviai, mėgstame pulti visur, kur tik pasirodo patraukli iniciatyva ar verslo idėja, pasikartosiu: co-living’as yra paremtas bendruomeniškumu, bendruomenės kūrimu, sveikintinomis iniciatyvomis. Tad jei kam nors pasirodys, kad labai daug išloš įrengę viename administracinių patalpų aukštų gyvenamųjų kambarių vietoj kabinetų, siūlau pagalvoti dar kartą... Labai norisi tikėti, kad su naujų tendencijų – NT, apgyvendinimo, darbo erdvių srityse – atsiradimu NT plėtotojai ir investuotojai atkreips į tai dėmesį ir įsigilins į co-living’o prasmę.
Komercinio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai puikiai sureagavo į šiuolaikinio darbo principų pokyčius –rinkoje siūloma vis įdomesnių ir reikalingesnių projektų. Apgyvendinimo srityje kol kas superdidelių inovacijų negirdėti, bet, manau, ateis laikas ir ateis netrukus.
Kiekvienas galime pasirinkti, kur ir su kuo dirbti, kur ir su kuo gyventi, tad nesirinkime kompromiso – rinkimės tai, kas iš tiesų patinka ir nuo ko iš tiesų kaifuotume.

Co-living’ui privaloma ypatinga erdvė, tiek miesto centro lokacija, įkvepiančiu vaizdu pro langą (terasą, balkoną), tiek įdomiu suplanavimu, interjero sprendimais.

Co-living’o erdvių atsiradimas ir plėtojimas – nauja verslo niša nekilnojamojo turto rinkoje, netolimoje perspektyvoje finansine prasme patrauklus investicinis sprendimas.

Co-living’as yra skirtas aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiam didmiesčio gyventojui – jaunai, veržliai, entuziastingai asmenybei.

TEKSTAS – Tomas Grižas
NUOTRAUKOS – „Vilnius Co-Living“, Rūta Strakšaitė