Lietuviškų biurų centrų išskirtinumai – kuo lenkiame kitas šalis
Lietuvoje kyla vis daugiau modernių verslo centrų, o jiems projektuoti pasitelkiami ir pasaulinio garso architektai bei geriausios vystytojų komandos. Tačiau kiek Vilniuje kylantys pastatai savo išplanavimu, ir jų įrengimu prilygsta pasaulines tendencijas, kur – ypatingas dėmesys kreipiamas į verslo poreikius bei darbuotojų patogumą.
Blizgantys dangoraižiai Niujorke ar Dubajuje gali atrodyti labai skirtingi nuo mūsiškių verslo centrų, tačiau, panašu, kad taip nėra. Specialistai tikina, kad verslininkai visame pasaulyje turi itin panašius poreikius biurams, kurie privalo tinkamai reprezentuoti įmonės įvaizdį.
Vienas iš Vilniaus „Artery“ verslo centro architektų, garsiojo Danielio Libeskindo architektų studijos partneris Yama Karimas atkreipia dėmesį, kad biurai priklausomai nuo šalies gali skirtis dėl pasirenkamų medžiagų bei statybininkų profesionalumo. Tuo tarpu biurų išplanavimą labiau lemia kiti faktoriai.
„Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis atkreipia dėmesį, kad nuo pandemijos ir darbo per nuotolį pavargę verslai, nuomodamiesi patalpas biurui, ieško ir jiems tinkančios emocijos, nuotaikos, kurią sukurtų biuras. Darbuotojai pavargo dvejus metus būdami savo namų aplinkoje ir matydami tuos pačius daiktus, todėl dabar ir Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, norima užtikrinti darbuotojams patogumą bei džiaugsmą grįžus į darbo vietą.
Azijos rinkoje gamtos poreikis – mažesnis
Y. Karimas sako, kad globalizacijos eroje verslo centrai paprastai yra universalūs, todėl jiems vis labiau reikia bendrų patogumų. „Galbūt vienas skirtumas tarp Europos ir Amerikos bei Azijos rinkų yra poilsio erdvių tipas. Nors Europoje ir Amerikoje daugiau dėmesio skiriama lauko erdvėms, sodams, poilsio ir pramogų zonoms, Azijos rinka labiau orientuota į bendruomenės, vidaus objektus, tokius kaip kavinės ir maisto aikštelės“, – biurų poreikių skirtumus aiškina architektas.
Biurus verslams Amerikoje bei Japonijoje kūręs Y. Karimas pastebi, kad biuro išplanavimo pasirinkimas labiau priklauso ne nuo konkrečios šalies: „Nemanau, kad individualias ir bendrąsias erdves apibrėžia šalys, labiau – verslo tipas ir įmonės kultūra. Pavyzdžiui, profesijos, kurios labiau pagrįstos bendradarbiavimu ir komandiniu darbu, gali teikti pirmenybę atviroms, bendroms erdvėms, o kitoms profesijoms, pvz., finansams ar teisei, svarbesnis privatumas“.
Lietuvos verslai kuo toliau tuo labiau kreipia dėmesį į biuro projekto kokybę. Pastatai turi būti ne tik estetiškos architektūros, bet ir užtikrinti komfortišką mikroklimatą, kokybišką patalpų įrengimą, atitikti tvarios statybos bei eksploatavimo reikalavimus. Norint paskatinti darbuotojų sugrįžimą į biurą itin svarbu pasidaro, patogi projektų lokaciją, bei aplinkinė infrastruktūra. Nuomininkai taip pat labai vertina papildomus patogumus, pavyzdžiui, galimybes rinktis pietų restoranus, barus ar kitas pramogų vietas, šalia esančius sporto klubus, parkus, viešbučius, konferencijų centrus, darželius. Verslo centras tai turi turėti viduje, arba labai arti.
Lietuviams svarbu tvarumas ir paskirtis
Taip pat lietuviams ypatingai svarbus tvarumas bei jo skatinimas ne tik darbo aplinkoje, bet ir projektuojant bei statant pastatus verslams. Besirinkdamos vietą biurui, įmonės vis dažniau atsižvelgia į galimybes tausoti energiją, tad daugiau nei 42 % visos biurų pasiūlos Vilniuje yra A klasės energinio naudingumo. Vilniaus nuomininkų išrankumą patvirtina jau 9 metus itin žema ir 5% ribos neperkopianti A klasės vakansija biuruose.
„Vertinant Lietuvos ir kitų Europos šalių biurų patalpų rinkas, pastebime, jog Lietuvoje daugiau nei 55% viso biuro ploto yra tvariai eksploatuojami pastatai ir ši dalis nuolat auga su nauja statyba. Kai tuo tarpu kitose sostinėse šie skaičiai svyruoja 15% – 40 % ribose. Tiesa, prioritetas kokybiškiems ir išskirtinumą garantuojantiems pastatams po pandemijos jaučiamas visame pasaulyje“, – sako M. Žemaitis.
„Žinoma, turime apsvarstyti klausimus, susijusius su klimatu, būsimo pastato vieta bei paskirtimi. Svarbus šaliai būdingas klimatas, turimos kvalifikuotų darbininkų galimybės bei žinios ir statybų tendencijos. Be to, reikia atsižvelgti į tos konkrečios vietos bei aplinkos specifiką, pavyzdžiui, orientacija, vaizdai, gretimi pastatai ir panašiai. Biurų pastatai skiriasi priklausomai nuo jų paskirties ir nuo to, ar juose įsikurs tam tikros rūšies verslai, kokias patalpas ten nuomosis, pvz., būstinę, ar biuro patalpas, kurios turi būti lankstesnės bei pritaikomos įvairiam verslui“, – papildo Y. Karimas.
Verslai atsižvelgia į kokybę
Anot M. Žemaičio, nuomojamo ploto poreikio apimtys kai kuriais atvejais mažėja, tačiau nuomininkai renkasi kuo kokybiškesnį ir išskirtinesnį biurą. Jeigu anksčiau geras biuras buvo daugiausia darbdavio įvaizdžio dalis ir talentų pritraukimas, tai dabar dar prisideda ir esamų darbuotojų susigrąžinimas į biurą, paties darbo reorganizacija į lankstesnį hibridinį modelį, bei darbuotojų patirtį.
„Patys verslo centrai Vilniuje yra itin kokybiški ir ne tik niekuo nenusileidžiantys savo kokybe visame pasaulyje, bet dažnai net kokybiškesni. Turime daug pasaulinio garso architektų darbų Vilniuje, kurie kartu su vietinių architektų darbais net tik pritraukia didelių verslų dėmesį, bet ir formuoja Vilnių kaip modernų, verslų bei kultūrą puoselėjantį miestą. Konkurencija dėl darbuotojų iš nuomininkų pusės, vystytojų noras pritraukti nuomininkus, skatina nuolatinį progresą“, – sako „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas.
